Lietuvių autoriai - konspektas

M. K. SARBIEVIJUS M.K Sarbievijus- XVIII a. Europos poetas, ryškiausias baroko literatūros atstovas Lietuvoje. Odė – pagrindinis žanras. Gyvenimas dievo ir mirties akivaizdoje, gyvenimas – teatras, likimo tema. Rašė lotyniškai. • Nusiviliama žmogumi genijumi • Žmogus, kuris turi rūpintis dvasingumu, nes yra menkas. • Gyvenimas – trumpas, pagrindinė tezė: „Atsimink, kad mirsi“ • Žmogus nėra amžinas, gyvenimas - tai išbandymų arena, kurioje žmogui skiriamas vaidmuo. „Gyvenimas kaip teatras“ „Gyvenimas kaip sapnas“. Vaidina visi, nepriklausomai nuo socialinės padėties. • Lemties tema. „Iš dulkės atėjai dulke ir pavirsi“. Sarbievijaus poezijoje – fortūnos ratas; lemties ratas rodo, kad žmogus nėra savo likimo kalvis. • Lemtis žaidžia žmogaus gyvenimu it sviediniu; lemties įvaizdis – žmogus yra tik dulkė ant likimo rato • Mirties tema – „Urna visų dalykų matas“. Viską gyvenime reikia vertinti, ypač tai, kad nemiršta (dvasiniai turtai, kurie nėra materialūs ir nesudūla). • Kaukės motyvas. • Stojiška žmogaus laikysena prieš gyvenimo išbandymus ir iššūkius • Viltinga poezija. Gamta – atsvara gyvenimui, kuris baroke vaizduojamas kaip niekingas, neteikiantis vilties. Gamta – tobula, be klaidų (priešingai nei žmogus). Gamta – dievo dovana mirtingiesiems, ne tik materialinė, bet ir dvasinė nauda. Vilties šaltinis – religingumas, Dievo parama. • Nauja tema – kosmoso platybės.Susiliejimas su begalybe J. RADVANAS J.Radvanas – XVI a. vidurys – antra pusė, LDK renesanso poetas. Radviliada apie M.R.Rudąjį. • Idealaus tėvynės gynėjo pavyzdys • Miegot ant šlovės svetimos negarbinga • Garbės tema ir garbės samprata • Žmogaus ryšys su gamta – gamta užgrūdina žmogų • Mokytojas Musajas F. KAFKA BIOGRAFIJA • Tėvas yra autoritetas, daro didelę įtaką sūnaus gyvenime. • Kafka jaučia kaltę, kad nepateisina tėvo lūkesčių. • Tėvo noru baigė teisę 1906. • Po studijų Kafka pasirenka menininko kelią ir pradeda gyventi dvigubą gyvenimą (dvilypė asmenybė) • Kafka jaučiasi kaltas, kad nepateisina tėvo lūkesčių • Jaučiasi atstumtas dėl tautinės situacijos, nes yra žydas, o gyvena vokiečių užimtoje valstybėje. Kafkos atsiskyrimo būsena: • Įtempti santykiai su šeima • Neįdomios studijos • Nuobodus darbas • Didelis noras išeiti iš tėvų namų Kafka jaučiasi vienišas Kūryboje vyrauja kančios, vienatvės temos Kafka studijavo filosofiją. SIURREALISTAS „Metamorfozė“ Gregoras ne tapo vabalu, o pasijuto paverstas. (kažkas jį pavertė) Vabalas elgiasi kaip žmogus, o žmonės kaip vabalai. KAS KAIP IR KODĖL VABALĖJA Reikia rūpintis žmonėmis, kurie turi negalias. „DIEVŲ MIŠKAS“ Istorinis kontekstas • Molotovo ribentropo paktas ( nepuolimo sutartis Stalino ir Hitlerio) • Papildoma sutartis • Savitarpio pagalbos sutartis ( padės SSRS Lietuvai apginti nuo priešų) • Į Vilnių grįžo lietuviškos valdžios institucijos, universitetai • Vilnius yra sostinė (pagal savitarpio pagalbos sutartį) • Vilniuje lietuvių buvo tik mažuma, daugiausia lenkų, žydų, rusų • 1940m. birželį SSRS paskelbė Lietuvai ultimatumą ( Lietuva priima jį ir SSRS okupuoją šalį) • Jonas Aistis „Vienas kraujo lašas“ • Liaudies seimo rinkimai ( suklastoti rezultatai) • „Poema apie Staliną“ sukurta po Liaudies seimo rinkimų. • 1941 valdžia pradėjo areštus, kalinti ir tremti žmones ( visas elitas) • Sovietų valdžios represijas nutraukė birželio 22d Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karas • Lietuviai vykdo sukilimą prieš sovietų valdžią, tai parodydami, kad ne savo noru įstojo į Sovietų Sąjungą ir nori gauti nepriklausomybę. • Sukilėlių „Atsišaukimas į lietuvių tautą“ jame kalba Lietuvos vyriausybė, kuri nori atkurti nepriklausomybę • Sukilėliai išvežami į Sibirą • Lietuvos savivaldą ribojo naciai, negalėjo apsaugoti nuo naikinimų žydų tautos. • Žydai naikinami Vokietijoje ir jos okupuotose teritorijose. • Hitleris manė, kad pasaulis nebus išvaduotas nuo bolševikų, kol nebus sunaikinti žydai. • Okupacijos ir karai specialiai supriešina tautas, kad nukreiptų žmonių rūstybę nuo valdžios, jie nesukiltų. • Pogrindinės antinacinės organizacijos, tikslai – priešintis pasyviai • Vokiečiai ėmėsi teroro prieš lietuvių inteligentus : juo trėmė, kalino, uždarė VU • Literatūroje vyrauja katastrofos, nėra fabulos, žmogus jaučiasi patekęs tarp istorijos girnų, o jo šauksmas paskendęs žmonių minios riksmuose. • Literatūra nepripažino kolaboravimo su naciais kultūros srityje. • Inteligentija traukiasi į vakarus partizaniniam pasipriešinimui. BALYS SRUOGA (1896-19470 • Modernios lietuvių poezijos ir istorinės poetinės dramos pradininkas • prozininkas, dramaturgas, profesorius. • Kilęs iš Biržų krašto, aukštaitis. • Gimė turtingų ūkininkų šeimoje • 1941 baigė Panevėžio religinę mokyklą • 1915m Leningrado universiteto istorijos – filologijos fakultetas • 1916m Maskvos universitetas • 1921 Liudviko Maksimiliano universitete įgijo slavų filosofijos kursą • 1924 kauno universitete ėjo docento pareigas • 1940 VU docento paeigos • 1943 pateko į Štuthofo koncentracijos lagerį (mobilizacija) • Po karo grįžo į Vilnių „Dievų miškas“ yra Balio Sruogos autobiografija, tikri istoriniai įvykiai aprašyti. Knygą parašyta grįžus Sruogai iš lagerio. Sruoga greitai mirė, nes po lagerio turėjo labai daug sveikatos problemų. Knyga išspausdinta praėjus 10m. po jo mirties. (mirus Stalinui) Sruogos laiškas Civirkai: • Kūrybos svarba • „ne pagal liniją “ kūrė Sruoga • Menininkai turi kurti laisvai, nevaržomai 57psl 1. Džiaugėsi Vilniaus grąžinimu, nes tai yra sostinė, kurioje vėliau įsikūrė lietuviškos valdžios institucijos 2. Soviet sajunga buvo užėmusi lietuvą 3. Kad nesukiltų prieš valdžią. Jie nori , kad tautos savo rūstybę kreiptų viena prieš kitą, o ne prieš valdžią. 4. Litvakai – žydai. 2 pasaulinio karo metu jie buvo žudomi ( holokaustas) 5.Susikalbeti skirtingu tautybiu zmonems valstybeje svarbu del bendradarbiavimo tarpusavyje, vienybes. Visu tautybiu zmones turi gebeti taikiai bendradarbiauti tarpusavyje kad salyje nekiltu vidiniu kovu o butu gebama demokratiskai atsizvelgti i visu zmoniu poreikius ir rasti kompromisus, nes tik vieninga tauta gebes islaikyti bendra tautine savimone nes ir sali uzemus okupantams 6.Tai vidiniu isitikinimu neisdavimas, pasirinkimas del savo gyvybes 7.Rašytojas išreiškia savo įspūdžius apie vyravusia katastrofa todel neimanomas tradicinis pasakojimas su laiminga pabaiga ir aiskiu pagrindiniu herojumi. Rasytojui belieka paliudyti savo patirti, priimant tikrove. 8.Literatura formavo zmoniu poziuri i nauja valdzia. 9.Oficiali skirta skleisti propaganda. Uzdraustoji- aprase nepagrazintus ivykius siekiant sviesti zmones apie tikraja esama situacija ir skatino priesintis esamai santvarkai 10.Bernaras Brazdžionis, Vincas Krėvė Mickevicius, Jonas Mekas? „Mušeikizmo filosofija“ • Nužmoginimo filosofija • Kanibalizmas • Brutali jėga • Žmogų verčia tapti žvėrimi , tačiau tai daryti yra sunku, dėl maisto, vienybės, aprangos trūkumai. • Gyvybės instinktai (darys viską, kad išgyventų) • Mirties nebijo, nes žmogus yra nukankinamas be prasmės EGZISTENCIJOS PRASMĖ „Dievų miškas“ – istorinė lietuvių patirtis Kare nėra nei laimėtojų, nei pralaimėtojų Asmenybės laikysena totalitarizmo akivaizdoje ( kaip žmogus elgiasi) Reakcija, Elgesys iš Sruogos pusės Giltinės pastogė, gervinskio filosofija APIBENDINIMAS • Galimas daiktas, lageryje visų baisiausia ir yra ši psichinė žmogaus būklė. Būklė, kurioje neišvengiamai dingsta visa tai, ką žmonės vadina sąžine, humaniškumu, artimo meile. • Dingsta sąžinė, meilė, humaniškumas • Gyvybės vertė V. M. PUTINAS „Vivos plango, mortuos voco • Genezė (parašymo aplinkybės) • Pavadinimas • Eilėraščio sandara • Abstrakcijos • Detalės • Biblijos motyvai • Mitologija • Lyrinio aš būsena „Teisiuosius smerkia žmogžudžiai“ GENEZĖ Parašytas 1943-1944m. apie sovietų ir nacių okupaciją. Už skaitymą šio eilėraščio pokario metais buvo tremiama į Sibirą. PAVADINIMAS Tai lotyniška sentencija, kuri imituoja varpų garsus ( žinią). Žodžių sukeitimas parodo apverstą pasaulį – pasaulio tvarkos ir vertybių griūtį. KOMPOZICIJA Yra dvi dalys. Viena šaukia gyvuosius, o kita apverkia mirusiuosius. ABSTRAKCIJOS Gigantai (okupantai) Sėkla ( visuotinis blogis; gėri ir blogio kova) BIBLIJA Kainas MITOLOGIJA Giltinė 5,7,8,9 5. Piktas – smerkia ir su neapykanta žiūri į okupantus, nori kovoti prieš juos, skleidžia viltį skaitantiesiems „Nepalaimos herojai“ „Jūs žengiate nuožmūs ir pikti/ Likimo bausmei pasmerkti“ 6. Pagonybės motyvai ( žyniai, aukurai), garbingieji pulkai ir legionai – dėl sėkmingų mūšių 7. Aprašoma komunistinė santvarka, išsakomas ir atskiros žmogaus, ir tautos tragizmas. Neigiamai žiūrima į okupantų elgesį, skatina kovoti dėl nepriklausomybės 8. Reikia mokytis iš praeities klaidų. SALOMĖJA NĖRIS Neoromantikė (lyrika, tautosaka) Katalikiška šeima Nėris tradicinių pažiūrų Universitete atsirado maišto temos Sielvartas, kaltė, vienatvė, žmogaus ir gamtos artumas, atstumto žmogaus drama Kas lengviau pakaltinti ar atleisti? Kaip jaučiasi žmogus praradę tėvynę ir namus? Kūryba yra būdas išgyventi Laivas žmogus kuris gali likti savimi, yra nesuvaržytas „Aš tau pavydžiu“ 1. Eilėraščio parašymo aplinkybės, pavadinimo reikšmė. a. 1942m. būdama Ufoje, pirmais nacių okupacijos metais. b. Pavadinimas nurodo lyrinio aš išgyvenimus 2. Tema, problema, vyraujantys motyvai. a. Tema – šeimos, namų, tėvynės b. Problema – kaip jaučiasi žmogus atskirtas nuo šeimos ir namų c. Motyvai - 3. Lyrinio subjekto išgyvenimai. a. Liūdesys, skausmas, kaltė, atsiprašymas, susirūpinimas 4. Laiko ir vietos (erdvės) nuorodos. a. Laikas – vakaras nes saulė leidžiasi b. Erdvė – atvira 5. Eilėraščio kalba (meninės priemonės), simboliai, detalės. a) Deminutyvai, įasmeninimas, metafora, personifikacija, retorinis klausimas b) Simboliai – vakaras, žolė 6. Pagrindinė mintis. a) S. Nėris pasiilgo savo šeimos ir namų „Prie didelio kelio“ • Kalnas juodas, todėl blogas • Svetima erdvė • Simbolis medžio šerdis, o žmogaus širdis „Dideliam name“ • 1942m Maskva • Namas tai tėvynė • Pavadinimas – svetimas namas • Lietus – ašaros „Sakalai broleliai“ • 1941 prasideda trėmimai EGZISTENCIALIZMAS • XX a vid. Pasireiškęs filosofinis ir literatūrinis judėjimas, kuriam svarbi individo būtis. • Atsisakoma kalbėti apie pasaulį be žmogaus. • Pagrindinė problema – baigtinė žmogaus būtis pasaulyje ir jos įprasminimas • Vertybių krizė • Individualūs pasirinkimai • Žmogus neatsiejamas nuo jo poelgių ir aplinkos • Gyvenimas yra absurdiškas • Absurdas, baimė, egzistencija, įsipareigojimas baimė, maištas • A. Kamiu, V. Mačernis, A. Škėma ALBERAS KAMIU • Gimė Alžyre, Prancūzijos kariuomenėje • 17m. susirgo džiova • Baigus mokykla pradėjo studijuoti filosofiją Alžyro universitete • Universitete pradėjo rašyti ir įstojo į komunistų partiją • Pradėjo rašyti „Alžyro respublika“ laikraštį, buvo redaktorius • II pasaulinio karo metu išsikėlė gyventi į Paryžių, kur buvo redaktorius „Vakarinio Paryžiaus“ laikraščio, parašė romaną „Svetimas“ • Daug dėmesio skyrė teatrui • 1960 žuvo avarijoje „SVETIMAS“ Rašymo aplinkybės Iš pradžių vadinosi „Laiminga mirtis“, bet galiausiai buvo išleistas su pavadinimu „Svetimas“ Pavadinimo reikšmė Apibūdina pagrindinio veikėjo būsena knygoje I DALIS Merso – jaunas vaikinas, nevedęs, kuris gyvena Alžyro mieste. Dirba įstaigoje tarnautoju, kur viršininkas nėra draugiškas ir palaikantis. Darbdavys pasiūlo vykti į Paryžių dirbti, kilti karjeros laiptais, tačiau Merso atsisako ir sako, kad jam vis tiek. Merso iš vaikystės turi trauma, nes gyvena be tėvo. Antra trauma – reikėjo nutraukti studijas ir prisitaikyti prie visuomenės. Visuomenė peikia jį, nes atiduoda mamą į prieglaudą (o tą padaro, nes neturi pinigų slaugei). „Kuo Merso kitoks? Kaip kitaip, nei visi, jis elgiasi?“ Merso išsiskiria iš kitų savo abejingumu. Jis nesigilina nei į aplinkybes, nei į save, tik stebi tai, kas vyksta. Merso jaučiasi svetimas toje aplinkoje kurioje gyvena, jis vengia viešumo, nori ramybės. Jaunuolis nemeluoja, neturi kaukės ir sako tai, ką galvoja. Toks jo elgesys nėra priimtinas visuomenei ir ji jį smerkia, juk Merso atidavė mamą į prieglaudą, o jai mirus neverkė prie kapo, gėrė kavą ir rūkė, kitą dieną po mamos mirties linksminosi su Meri paplūdimy, žiūrėjo komediją kino teatre. Su mylimąja Meri irgi bendravo abejingai, į jos klausimus ar jis ją myli šaltai atsakydavo, kad tai nieko nereiškia. Pati Meri siūlė susituokti, net ir šis pasiūlymas pagrindiniam veikėjui nebuvo reikšmingas. 1.Kodėl Merso neįsivelia į visuomenės žaidimą? 2. Ką reiškia emocinis Merso sprogimas romano pabaigoje? 3. Kodėl kapelionas teigia apie Merso; „jūsų širdis akla“? PROKURORAS teisme siekia atskleisti nusikaltėlio psichologiją MERSO – teigia, kad myli mamą, tačiau, kad tai nieko nereiškia ( neišvengiama mamos mirtis) Merso savo nusikaltimą vadina atsitiktinumu SIZIFO MITAS „Kartais dekoracijos sugriūva“ – rutina Kai suvokiama, kad rutina nėra gerai žmogus gali pasirinkti – grįžti į rutiną arba nuspręsti keisti gyvenimą Labai svarbus žmogaus sąmonė, mąstymas Laikas yra absurdiškas – „rytoj“ yra artėjimas link mirties Žmogus ne viską gali kontroliuoti (ypač gamtos) A. ŠKĖMA • 1910–1961 • lietuvių teatralas, prozininkas ir dramaturgas, reagavęs ir į išeivijos kultūrinio gyvenimo stagnaciją, ir į pokarinę vertybių krizę vakaruose, susipažinęs su egzistencializmo filosofija, esmines jos nuostatas pagrindęs savo patirtimi. • kūrybos viena stipriųjų pusių – autobiografinis autentiškumas. • geriausių Škėmos kūrinių personažai – jo asmenybės „kaukės“, o kūryboje iškylantis pasaulis – nervingo, psichologiškai suluošinto, prieš veidmainišką miesčio-nių etiką ir moralę sukilusio herojaus kančių ir kovos laukas. • Rašytojas gimė 1910 m. lapkričio 29 d. lodzėje (lenkija), inteligentiško, kūrybiško, bet valdingo gimnazijos direktoriaus šeimoje. vaikystė prabėgo revoliucinių neramumų draskomoje rusijoje ir ukrainoje • Motina išprotėjo, o patį Škėmą visą gyvenimą persekiojo psichinis nestabilumas, priepuoliai ir baimė peržengti ribą, skiriančią genijų nuo idioto. • 1929 m. baigęs „aušros“ gimnaziją kaune, Škėma įstojo į lietuvos universitetą studi-juoti medicinos. netrukus metė šias studijas, 1931 m. perėjo į teisės fakultetą. vėliau šį gyvenimo laikotarpį prisiminė kaip įžangą į aktorystę • 1935 m. įstojo į teatro studiją ir ne-trukus buvo priimtas į valstybės teatrą kaune • 1940 m. persikėlė į vilniaus valstybinį teatrą • draugai jį laikė moderniu romantiku • 1944 m. nesiryžo prisijungti prie miškuose kovojančių antisovietinių partizanų ir pasitraukė į va-karus; vėliau kritiškai įvertino šį savo ir visos išeivių bendruomenės žingsnį. • BALTOJI DROBULĖ pavadinimo reikšmė • Krikščionybė ( turino drobulė) • Mitologija (vėlė) • Tabulo rąstas (lenta) Kompozicija – mozaikinė (išsprogdintas žmogaus gyvenimas) Laikas – dabartis, prisiminimai, dienoraštis Pasakotojas – ironizuoja pasaulį ir save Traumos: VAIKYSTĖ • Motinos išprotėjimas ( jaučia kaltę) • Iš motinos paveldėjo jautrią psichiką ir poeto dovaną ir vertybes ( romantiškas žvilgsnis į pasaulį, gyvenimo prasmę) PAAUGLYSTĖ • Bandymas nusižudyti • Bandymas išprievartauti Jonę • Kaune apsilanko pas gydytoją ir jam diagnozuoja neurosteningą • Absurdas neįveikia meilės ir kūrybos • Ruso nužudymas ( akmeniu sutraiško ruselio galvą 17mečiui) • Kankina nkvd ir sužalojama galva 14 SKYRIUS • Susipyksta, nes Vaidilionis neigiamai komentuoja eilėraščio turinį • Garšvai nepatinka Vaidilionio kūryba, nes yra išeivis, o rašo apie patriotizmą( tik žodžiu nori paveikti lietuvius, o reiktų veiksmais) TRAGIZMAS • Nerealizavimas kaip poeto • Emigracija MAČERNIS 25 sonetas Analizė: soneto tema, problema, vyraujantis motyvas, simbolis, metaforos, soneto žmogaus charakteristika, eilėraščio pagrindinė mintis. • Tema – kūrybos „ aš savo nerimą bandau išreikšti žodžiais ir poezijos vaizdais“; „ir apsodint kapus poezijos neužmirštuolėm aš nebemoku, nebespėju, negaliu..“ jis bando savo nerimą, vienišumo jausmą išlieti į kūrybą, bet parašius jis nėra patenkintas rezultatu • Problema – kodėl sunku kažką sukurti? • Motyvas – nerimas??? • Soneto žmogus yra liūdnas, sielojasi, nes tikriausiai išgyvena sunkų gyvenimo etapą „Miškais ateina ruduo“ Pavadinimas yra žmogaus ir gamtos gyvenimo paralelė. Ruduo egzistencijos suvokimo metas Katiliškis yra išeivis Vieta – kaimas ( pieninė, basiliškių vienkiemis, karčema/krautuvė) Erdvė – uždara Laikas – istorinis (tarpukaris) KITOKS ŽEMĖS ŽMOGUS TILIUS – jaunas, gaivališkas, nevaldomas, laisvas. Kryžkelės žmogus. Turi šviesių siekių ( nors sunki soc. padėtis , jaučiasi paliktas vienas) nori išvykti iš kaimo , nori į miestą ( gauti tarnybą) nes ten daug galimybių, gali tobulėti. Neturi tėvo, tai išugdė nepasitikėjimą savimi, menkavertiškumo jausmo. Tilius gyveno miestelyje, o darbo ieškoti išvažiavo į kaimą. Vienintelė jo atgaiva – knygų pasaulis. Gaivališka prigimtis. Kūniška trauka. Nepasitiki savimi ir yra menkos savivertės, jis toks yra dėl anksti mirusio tėvo ( kuris berniukui turėjo būti autoritetas). Motina neįdiegia Tiliui reikiamų vertybių ( nes jai sunku dėl vyro mirties). Knygos jam formuoja iliuziją Tilius yra emigrantas, NES (jis nesavarankiškas, dvasiškai silpnas, neryžtingas) nori daugiau nei gali gauti kaime (ty vykti į miestą). Svajonė – valdiška tarnyba. Tačiau kai prie Agnės lindo Špicas Tilius jį sumušė ir papuolė į kalėjimą ( daboklę) TODĖL negavo tarnybos. Jis neemigruoja, nes yra silpnas. ( galima gretinti su Mykoliuku, tik Tilius nori emigruoti į miestą, o Mykoliukas net nesusimąsto apie tai) „Juomi dalijosi kiti. Ėmė jį , kas norėjo, ir vergė sau.“ Monika paverčia Tiliu savo vergu ( dvasinė vergystė), o vergas negali valdyti savo likimo. AGNĖ – vienintelė iš kaimo kuri emigruoja. Ji skirtingai nei Tilius turi šeimą, auga pilnoje šeimoje ( tėvai, sesės). Mergaitė yra miško vaikas, tačiau nori iš ten pabėgti, nes ten nuobodu. Kai Tilius išduoda Agnę ji pasikeičia: surimtėja, suplėšo nuotraukas, išvažiuoja pas krikšto mamą. DOVEIKA – žino, ko nori. Jo tikslas – praturtėti. Jis naudojasi klasta, apgaule, meile, egoizmu, kad praturtėtu. Atėjo nieko neturintis. Susituokė su Zuzana, laukia , kada numirs, turi sūnų ( bet jis Zuzanos, nemyli sūnaus, atsisako jo). Jis pažeidžia sandora su savimi, su kitu, su Dievu, todėl jis morališkai nupuola. Bumerangas – antroji žmona Monika irgi nori tik gero gyvenimo iš Doveikos. Svarbus gaisras, nes dega miškas ( santykis su savimi) , dega daržinė ( santykis su savimi). Doveika nusikalsta bendruomenei. Neišsilavinęs, nėra knygų gyvenime. ZUZANA – menko proto moteriškė, bet labai fiziškai stipri. MONIKA - skaito Žmogus yra gamtos dalis, pavaldi visiems gamtos ciklams. Justinas Marcinkevičius 1930-2011 Tautos poetas – gavo vardą ieškodamas kompromiso, kaip kalbėti sovietiniais laikais, tačiau pasakyti Lietuviams tiesą ir užmegzti santykį su skaitytojų perduoti tautines vertybes. Eilėraštyje „Toks vakaras“ Marcinkevičius ieško ryšio su skaitytoju jautri kūryba, ieškojimas nuoširdumo sunkiais laikais. 1944 m. neteko motinos. Motinos netekimas transformavosi į kūryboje svarbią motiniškumo, moteriškumo temą. Tėvynę laiko motina, Istoriją taip pat tapatina su motina kaip idealu. 1946 m. prasideda pokaris, dramatiškos patirtys. Pareikalauta idėjinio apsisprendimo (sąsaja su B.Krivicku). Vertinamas prieštaringai, sakoma, kad pataikavo sovietams. Eilėraščių ciklas, išleistas metai po Stalino mirties, „Šiandieninis Leninas“. Dramatiškas poetas: motinos netektis, idėjinis apsisprendimas, partizaninio karo metai. Eilėraščiams būdinga: Gili mintis, nuoširdumas, vartojamos metaforos, nutylėjimai, užuominos, tautosakos motyvai. „Sargyboje“ iš ciklo „1946-ieji” • Dominuoja baimė, nežinomybė. • Lyr. Subjektas – vaikas. • Vartoja personifikacijas ir platų meninių priemonių lauką, kad užglaistyti tikrąją prasmę nuo sovietų. Daug interpretacijų. Personifikacija „miškas“ reiškia partizanus, kurie pokario laikotarpiu laikyti tautos priešais. „Naktim į gryčią miškas veržias/ sulytas, purvinas – ir ima guostis.“ Sušalę partizanai ieško maisto, šilumos kitų namuose. • „Autus džiovina“ – džiovina šlapius drabužius. • Tautosakos motyvai – broliai medžiai – tai partizanai. • II-III strofoj piešiama kasdienybė, tikrovė lietuvių gyvenimo pokario metais. • „O paryčiu į gryčią miestas beldžias“ – nerami lietuvių dalia, niekada negali būti ramūs, kad neateis sovietai. Miestas – tai sovietai, „medžiojantys“ priešus, ieško partizanų. • „Tėvas meldžias“ – tėvas bijo, yra įbaugintas sovietų valdžios. • „Man jau nereikia aiškinti:toks metas....“ • Istorinė atmintis, laikas persikelia į ateitį: „Nejaugi aš tik vienas pastatytas/ stebėt, mąstyt ir viską atsimint?“ • Paskutinėje strofoje istorija palyginama su motina – ji moko žmogų, duoda pavyzdžius, auklėja. Justinas M. anksti neteko motinos, pastebima motinos stoka. Globos iliuzija guodžia (istorija paglosto galvą). • „Pirmas atsidusimas“ ( iš Baladžių poemos „Devyni broliai“ 1969-72 m.) • Atminties tema. Medžių rievė – skaudūs įrašai istorijoje. Papiruso ritinys – dramatizmas įrašytas o ne panaikintas. • Sudėtingas tautos dramatizmas, kai tauta supriešinama (II strofa). • „kūkalius“- piktžolės, nuodingos sėklos. Kūkalius – kviečio brolis, kurie auga viename lauke. Taigi, siekiama sandoros tarp gėrio ir blogio, yra vilties, kad susikalbės priešingybės. • Tačiau paskutinės eilutės parodo, jog pasiekimai, gyvybė ateina tik pro krauja, kančias. Kraitvežiai, kurie turėtų vešti laimę, naują gyvenimą, veža karstus -mirtį. „Ženklų baladė“ ( iš Baladžių poemos „Devyni broliai“ 1969-72 m.) • Kulminacinis viso baladžių rinkinio eilėraštis. • Raudona spalva – mirties spalva. „Raudonas vakaras; raudoną sniegą, raudonos galvėlės, raudonus lašelius, raudoni paveikslai, mamos skarelė raudona, krosnis raudona, kraujotos rankos“. Duona, kraujas. „Duonos trupiniai kaip kraujas laša.“ Duona – šventa, sakrali, tai auka dėl bendro tikslo. Tačiau duonos laužymas ir suvienyja. • Lauke – raudona erdvė, žudymas; namai – sakrali erdvė namų, pilna daiktų. Tie daiktai, tradicijos – raudoni kaip vakaras, jie prarandami dėl tragiškų įvykių, paminamas valstybingumas. • Aukos aukojimo tematika eilėraštyje. Duona, avelė – aukos - žmonių gyvybės. • Kreipimąsis į dangų. Pirmasis ženklas, pirmasis įspėjimas – Kaino ir Abelio brolžudystė, pirmasis pralietas kraujas. Tai ženklas, kad žmonės, nors ir broliai, skriaudžia viens kitą. Sąsaja, kad reikia pažinti Dievo žodį. Jei būtų juo sekta galbūt nebūtų įvykę baisių dalykų? • Marcinkevičius trokšta susodinti visus prie vieno stalo – ir gynėjus, ir žudikus. Kalbama apie pokario kovą ir tautiečių susipriešinimą – vieni prie sovietų, kiti – partizanai. • Marcinkevičius apmąsto brolių susiskaldymą, žmogaus prigimtį, išaukština istoriją, jos ženklų supratimo svarbą, akcentuoja sėdimą prie vieno stalo nepaisant skirtumų (demokratija). • Rankos kruvinos net nekaltųjų – visi įtraukti į tą pačią istoriją, nesvarbu ar dalyvis, ar tik stebėtojas. „MAŽVYDAS“ Dvasinės atramos • Dievas – Š.Ragana, Donelaitis, Biliūnas, Krivickas • Šeima, artimieji – Š.Ragana, Biliūnas „Ubagas“, V.Mačernis, Škėma • Kūryba- Mačernis, Putinas, Škėma, Sruoga Dvasinės atramos taškai Justino Marcinkevičiaus kūryboje: TĖVYNĖ-ŽEMĖ-GAMTA • Ryšys su tėvyne- „Būti ugnimi“ – žmogus susitapatina su Tėvyne ir joje atranda stiprybę • Žemdirbio gyvensena – Marcinkevičius gręžiasi į kaimą ir ieško jame tikrumo, randa stiprybę, gėrį. (Donelaitis) Gimtoji žemė – pamatinė vertybė. • Ryšys su gamta – gamta – tai prieglobstis, kurio neteko iš mamos. Svarbi vienybė, norint pajusti egzistencinę prasmę. Žmogaus prieglobstis – vieta, kur gyva liaudies kultūra. Gamtos ir žmogaus gretinimas yra vienas iš esminių poeto lyrikos ženklų. Eilėraščių subjektas dažnai jaučia prarastą ryšį su gamta ir siekia jį atkurti. (A.Baranauskas • Lyrikos žmogus jaučiasi stiprus, kad gali kurti lietuvių kalba, kalbėti lietuviškai apie vaizdus. Išaukština gimtąją kalbą ir ja vaizduoja lietuviškus papročius, gamtą. (M.Daukša, V.Kudirka). Kalba sovietmečiu atrama, nes sovietizacija bando atimti iš lietuvių kalbą, nutautinti. Justino Marcinkevičiaus kalba LNOBT pirmosios lietuviškos knygos išelidimo 450 metinių proga: Mažvydas įsipareigojo žmogui ir jo kalbai. Žodžio tarnyba – tai dvasios tarnyba. „MAŽVYDAS“ tema – pareigos Tai 3 dalių giesmė, taip vadinama, nes giesmės šlovina ( šlovinama istorinė asmenybė Mažvydas) MAŽVYDAS: • XVI a. renesanso epocha Mažosios Lietuvos žymiausia asmenybė, švietėjas • Karaliaučiaus universitete baigė Karaliaučiaus studijas ( dvasininko profesija) • Ragainės parapijos klebonas (pastorius) • Špitolninkų ( varguolių) globėjas. Špitolė – vieta, kur jie gyvena ( varguolių namai – prieglauda), kurią pastatė M. Mažvydas. Kontekstas V. Kudirka ( buvo gydytojas , gydė žmonė, neprašė už nieką pinigų, už savo pinigus leido „Varpą“); K. Donelaitis ( statė bažnyčią, mokyklas); Šatrijos Ragana ( mokė nemokamai, rūpinosi žmonių sveikata) • Rašytojas – pirmosios spausdintos lietuviškos knygos „Katekizmas“ pradininkas. • Mažvydo pareiga yra profesinė ( kaip dvasininko) reikia mylėti paprastą žmogų • Pagrindinė Mažvydo misija – sujungti dvi Lietuvas ( per lietuvišką žodį) • Žmona Beninga, neturi vaikų. Pagal papročius Mažvydas turėjo vesti mirusio klebono vyriausiąją dukterį. • Pagrindinis tikslas suvienyti Lietuvas. • Jaunystėje turėjo sužadėtinę Mariją. Kasparas jų sūnus • Pamatęs Kasparą supranta savo jaunystės klaidas. YRA KLYSTANTIS • Negali priimti sprendimų kokių nori „ Juokinga, ne tiesa? Žmogus pats sau / Nepriklauso.“ • Mažvydo vertybės – mokslas ( išsilavinimas), meilė, tikėjimas Vieta – Ragainė ( Mažoji Lietuva) Laikas - dabartis ir praeitis „PIRMOJI GIESMĖ“ 1562m., jau 13metų gyvena Prūsijoje Špitolninkai: • Mačys • Berankis • Nikodemas • Šliumpa • Žioba • Tirva Ąžuoliuko sodinimas: • Žioba teigia, kad Nemunas yra pykčio upė, nes iš ten tempia medį, ten daug blogų dalykų įvyko. Skiriamasis simbolis , nes skiria dvi Lietuvas ( katalikų ir protestantų, kurie nesutaria). REFORMACIJA. Protestantai smerkia indulgencijas, nepritaria, kad pinigai svarbiau už dvasinius dalykus. • Mažvydas: „ Šaknim- į pragarą, šakom – į dangų.“ CITATOS APIE PAREIGĄ: • „ Aš nesakau, kad taip dariau iš meilės. Iš pareigos dariau.“ • „

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!