Lietuvių apeiginiai valgiai

2005
VESTUVIŲ VALGIAI
Kaip ir kiekvienos šventės, taip ir vestuvių apeigos negali būti įmanomos be valgių ir gėrimų. Daug lietuvių vestuvinių papročių yra susijusių su maistu. Nuo pagonybės laikų išlikę papročiai šiais laikais jau praradę savo reikšmę ar tiesiog pamiršti.
Vestuvių apeigos prasidėdavo nuo piršlybų. Piršlių dienomis Lietuvoje buvo laikoma ketvirtadieniai ir šeštadieniai svarbiausia, kad būtų “valgoma diena”, o ne pasninkas (vestuvės turėjo būti taip pat ne per pasninką). Lietuviai piršliams atsakymą, ar sutiks mergina tekėti, išreikšdavo simboliniais ženklais: Žemaitijoje , esant teigiamui atsakimui, svečius vaišindavo šiupiniu su dubenyje papuošimui stačiai įkišta kiaulės uodega, o esant neigiamui – gulsčia. Kai kur neigiamas atsakimas buvo kraujo sriuba, vadinama kruviene. O Suvalkijoje piršlių pavaišinimas juka buvo nepavykusių piršlybų ženklas.
Pačioms vestuvėms reikėjo daug ruoštis. Buvo skerdžiami gyvuliai, taisoma vaišėms mėsa, daromas alus, kepami pyragai. Senosiose lietuvių vestuvėse valgiai buvo gana paprasti. Virtą bei keptą mėsą paduodavo ant stalo supjaustytą gabalėliais moliniuose dubeniuose. Būdavo ir kopūstų sriubos su atskirai virtomis bulvėmis. Vestuvių pabaigoje patiekdavo šaltienos ar rūgščių kopūstų su neluptomis bulvėmis kaip ženklą, kad laikas skirstytis. Taip pat ant stalo būdavo sviesto, sūrio, keptos žuvies, vėdarų. Vestuvėms ruošdavosi ne tik jas keliantieji, bet ir visi kviestieji giminės, kaimynai. Svečiai atsinešdavo į vestuves savo mėsos, pyragų, sviesto, sūrio, degtinės. Dzūkijoje buvo paprotys kiekvienam atsinešti karvojų ir grikinių pyragų (babkų), turtingesni atsinešdavo dar kvietinių pyragų, kumpių. Kiekvienas svečias pasidėdavo ant stalo tai, ką atsinešė, valgydavo patys ir kitus vaišindavo. Kolektyvinių vaišių papročiai išreiškė nuo seno susiklosčiusias lietuvių kaimo bendruomeniškumo tradicijas.
Nemaža rūpesčių sudarydavo alaus pasigaminimas vestuvėms. Alus senovėje buvo vienintelis, o vėliau – pagrindinis vaišių gėrimas. Jį Žemaitijoje gerdavo vietoj kavos ir arbatos , pagardinę grietine ar sviestu. O Aukštaitijoje per vestuves gerdavo karštą ruginių miltų rūgštį, pagardinta kiaušiniais ir grietine. XV – XVII a. pasigaminamo alaus kiekis vestuvėms buvo įstatymų ribojamas, buvo neleidžiama pasidaryti ir išgerti daugiau nei keturias...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!