Lietuva senovėje

10.Visuomenės santykiai…………………………………………...8
11.Tikėjimas ir religija. Laidojimo papročiai………………………9
12. Išvados…………………………………………………………10
13. Naudota literatūra.......................................................................11
14. Priedai………………………………………………………….12
Įvadas. Istoriografija
Istorija yra praeities mokslas. Ji parodo, kaip žmonija gyveno seniau ir kaip sukūrė dabartines savo gyvenimo formas. Tad istorija kartu yra ir dabarties mokslas. Vaizduodamas tautos praeitį, istorijos mokslas rodo, kad jos dabartinis gyvenimas nėra atsitiktinis, bet yra ištisus amžius ėjusios raidos vaisius. Žmonių būdas, papročiai, pažiūros į įvairius visuomenės reiškinius priklauso nuo tų aplinkybių, kuriose tenka tautai gyventi. Todėl Lietuvos ir lietuvių tautos istorija turi parodyti senąją Lietuvos praeitį, turi išaiškinti, kepi susidarė dabartinės mūsų gyvenimo aplinkybės. Todėl šio darbo tikslas yra parodyti skaitytojui tolimą Lietuvos praeitį, laikus, kai, ištirpus ledynams, plintant augmenijai ir gyvūnijai, mūsų krašte apsigyveno pirmieji žmonės.Taip pat supažindinti su to meto kasdieniniu gyvenimu – darbais, papročiais, tikėjimais, parodyti, kaip jie keitėsi, kaip iš klajoklių būrelių ilgainiui susidarė bendruomenės, gentys. Uždaviniai –
Klimatas ir gamtos formavimasis
Dabartinių Baltijos šalių teritorijoje pirmieji gyventojai pradėjo kurtis pasibaigus paskutiniajam ledynmečiui, tai yra maždaug prieš 14 tūkstančių metų. Anksčiausiai šis procesas prasidėjo Pietryčių ir Pietų Lietuvoje, kai ledyno kraštas pasitraukė į šiaurės vakarus. Estijos šiaurės vakarų teritoriją dengęs ledynas ištirpo tik IX tūkstm. pr. Kr. Žemyną dengusio ledyno judėjimas bei polaidžio vandenys smarkiai paveikė Baltijos šalių kraštovaizdį: čia susiformavo glečerių pavidalo žvyro ir smėlio kalvos, laukuose liko gulėti išbarstyti Skandinavijos kalvų rieduliai, o polaidžio vandenims renkantis tarp kalvų į ežerus, susidarė gilūs upių slėniai. Pradžioje Baltijos sausumos dalis buvo daug mažesnė už dabartinę teritoriją, kadangi vakarinė jos dalis liko po vandeniu. Vėliau sausumos teritorija vis didėjo jūros sąskaita ( žiūrėti prieduose nr. 1).
Tirpstant ledynui, dabartinėje Baltijos šalių teritorijoje vyravo subarktinis klimatas. Tais laikais Baltijos jūros vietoje tyvuliavo daug didesnis ir ir šaltesnis Anciliaus ežeras. Pasitraukus ledynui, palaipsniui atsirado pirmoji augmenija: samanos, nykštukiniai beržai bei gluosniai. Į kraštą atklydo gyvūnų: šiaurės elnių, mamutų. Pastarieji išmirė ledynmečio pabaigoje.1
Preborealiniu laikotarpiu (8000 – 7100 m. pr....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!