Lietuva 1991-01-13

Niekas negali nugalėti TAUTOS, einančios į Laisvę, Nepriklausomybę.
1991-jų metų sausio 13-oji patvirtino: MES BŪSIME!
1991 metų sausio įvykiuose dalyvavo visa Lietuva, matė juos ir dėl jų baigties pergyveno bei jaudinosi visi žmonės. Reali grėsmė buvo pakibusi ties jaunos Respublikos laisve ir nepriklausomybe.
Perversmo organizatoriai tikėjosi po pirmųjų psichinių atakų, imituojant „auroros“ taktiką, su tankais įvažiuoti į Parlamentą, paimti valdžią. Deja, jau ne tie laikai ir ne tie žmonės! Tautos gyvenime būna akimirkų, kai į skandavimus „Laisva Lietuva!“ atsitrenkia ir linksta šarvuočių plienas, kai nuo dvasingos dainos ar maldos atšoka supliuškusios automatų kulkos.
Lietuvos Nepriklausomybės priešai taikė tiesiai į širdį. Buvo šaudoma į laisvą žodį, į lietuvišką kalbą. Vėl, kaip ir knygnešių laikais, sunkūs svetimšalių batai pirmiausia trypė laikraštį, žurnalą, knygą, nes iš jų sklido „... IR ŠVIESA IR TIESA“.
Televizijos bokštas, iškilęs virš Vilniaus, dabar mums primena likimo pirštą. Mūsų visų žvilgsniai vakaro migloje ar ryto aušroje ieško dangų rėžiančios adatos, iš po kurios, rodos, ir sklinda Laisvės melodija, iškilmingi Himno garsai:
VARDAN TOS LIETUVOS...
Visa Lietuva, kaip ir anais senais senais laikais, uždegus pavojaus laužus ant piliakalnių, bėgo, važiavo, skubėjo krūtine užstoti savo Tėvynės, budėti prie Parlamento, gelbėti Spaudos rūmus, Televizijos bokštą, ginti lietuvišką žodį, kalbą, dainą. Jie visi suprato, kad priešas visada taikosi iš tautos atimti brangiausią vertybę, smogia į jautriausią vietą.
Minutės, valandos, dienos ir naktys praleistos po rūškanu žiemos dangumi ar pučiant žvarbiam sausio vėjui, spiginant šalčiui nepraėjo veltui. Lietuvos žmonės pajuto SAVE, suprato savo vienybės jėgą, tapo tikrais Respublikos Piliečiais. Tas BUVIMAS Laisvės ir Nepriklausomybės sargyboje lyg ir iš naujo apibrėžė atgimstančios valstybės ribas, padėjo pakilti virš kasdienybės, iš pačio aukščiausio taško aprėpti savo Tėvynės erdves ir tolumas bei pajusti asmeninę atsakomybę už Lietuvos likimą.
Sausio įvykiai Vilniuje – kiekvieno Lietuvos piliečio asmeninis likimas, tvirtas ryžtas, širdžių virpėjimai, staiga pražilę smilkiniai, nejučiomis krentančios į sniegą karštos ašaros, sužeidimai ir randai, artimųjų netektys, gilūs...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!