Laisvo žmogaus samprata lietuvių literatūroje

Kiekvienas iš mūsų laisvės sąvoką suprantame skirtingai. Tačiau šiandien, savo kalbą noriu pradėti nuo pačios svarbiausios laisvės formos – fizinė laisvė. Fizinės laisvės atėmimas yra žmogaus uždarymas į atskirą visuomenės sistemą. Laisvės apribojimo įstaigose vyrauja kiti įstatymai, kita tvarka. Tačiau atsiranda žmonių kurie priešinasi šiai sistemai. Galima teigti, jog tai – visų galimų laisvių pagrindas. Nelaisvas žmogus gali būti laikomas žmogumi tik biologiškai ir labai nedaug skiriasi nuo gyvulio. Neatsitiktinai lietuvių rašytojas Balys Sruoga memuarų knygoje ,,Dievų miškas“ kėlė klausimą, kaip fašizmo ideologija galėjo paversti žmogų žvėrimi. Patekę į koncentracijos stovyklos lagerius, žmonės praranda viską, gyvena pagal kitų diktuojamas, negailestingas taisykles. Visame kūrinyje vyrauja šiurpi nelaisvės, pokario metais, realybė – žmonės naudojami, kaip pigi darbo jėga, alinami atšiauriomis sąlygomis, be jokio padoraus atlygio, ar vilties išlikti gyvam. Tikėtis geresnių gyvenimo sąlygų, didesnio kąsnelio, švelnesnio elgesio, buvo neverta ypač tada, kai žmogaus mirtis tampa kaip „šiokiadienė“ šiukšlė. Kaliniai tai puikiai suprato, tad paklusniai vykdydavo įsakymus, taip vieni pasidavė diktuojamai ideologijai ir tvarkai, o kiti griežtai atsisakydami kentė botago kirčius. Tačiau B. Sruoga, jis buvo kitoks. Romane pagrindinis veikėjas bando kovoti bent jau dėl savo asmenybės laisvės nusispjaudamas jog jis - tai numeris, kuris tik egzistuoja šioje Dievų žemėje. Kad nebūtų engiamas ar laikomas gyvuliu, Jis sąmoningai nenusiimdavo kepurės ir nestovėdavo virdulio forma priešais prižiūrėtojus atiduodamas nuvalkiotą pagarbą, nes laisvame pasaulyje prižiūrėtojai buvo paprasti valstybės tarnautojai, o lageryje tapo galvažudžiais priklausančiais aukštesnei hierarchinės sistemos pakopai. Visa tai įrodo, koks žmogus yra silpnas ir bejėgis, turintis du kelius: nuolankiai paklusti ir prisidėti prie to, kas turi visą valdžią savo rankose, arba tyliai gyventi pagal savo tiesas ir laukti šviesesnio rytojaus pasitelkus ironija, kuri ir leido Sruogai iškęsti lagerio priespaudą.
Laisvės atėmimas ir susitaikymas su aplinka, kuri smaugia, priverčia žmogų atsižadėti tikrojo Aš. Panašiai suvaržytas žmogus vaizduojamas Antano Škėmos romane „Balta drobulė“. Pagrindinis veikėjas Antanas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!