Laisvas žmogus literatūroje. B. Sruoga, A. Škėma

Asmenybės laisvės tema lietuvių literatūroje labai aktualia tema tapo XX amžiuje. Antrojo pasaulinio karo grėsmės, Lietuvos okupacija ir egzistencializmo idėjų plitimas paskatino rašytojus permąstyti priežastis ir būdus, leidžiančius išlikti laisvam net ir ribinėse situacijose. Balys Sruoga memuariniame romane „Dievų miškas“ perteikia savo įkalinimo Štuthofo koncentracijos stovykloje patirtį ir pabrėžia būtinybę išlikti oriam, nes tai padeda išlikti laisvam. O egzodo rašytojas Antanas Škėma romane „Balta drobulė“ vaizduoja emigravusio menininko tragišką likimą, kai veikėjas neranda būdo, kaip išsilaisvinti iš jį varžančios aplinkos.
Įkalinimas nacių koncentracijos stovykloje – tiesioginė karo siaubo patirtis – paskatino XX a. vidurio moderniosios lietuvių poezijos ir istorinės poetinės dramos pradininką B. Sruogą patirtus išgyvenimus aprašyti romane „Dievų miškas“. Kūrinio protagonistas – beteisis lagerio kalinys, kuris stebi ir vertina aplinką humanisto, inteligento akimis. Iš romane minimų detalių galima suprasti, kad pasakotojas yra pats rašytojas – kalinio vardas yra Balys, jis yra profesorius. Romane protagonistas stebisi, kaip amžiais garsėjusi barokine kultūra, dabar Vokietija sukūrė „barakų“ kultūrą, kurioje nėra puoselėjama asmens laisvė ir gyvybė. Po kiekvienos tragiškos patirties pasakotojas stengiasi padaryti mokslines išvadas, nes įsivaizduoja save tarsi patekusį į mokslinį bandymą. Prausyklos scena atskleidžia prižiūrėtojų moralinę degradaciją ir lagerio sistemos absurdiškumą: kaliniai verčiami praustis su rūbais ir yra mušami. Baudžiami rūbus praradę, o ne tie, kurie juos pavogė. Protagonistas supranta, kad lageryje galioja stipresniojo, tačiau kartu vertybes praradusio žmogaus teisė. Atsiribojimas nuo žiaurumo ir išlikimas oriam tampa būdu išsaugoti laisvę. Tam pasitelkiama ironija ir groteskas. Kaip teigė B. Sruoga, ironija buvo vienintelė priemonė, leidžianti pakilti virš smurto ir išlikti žmogumi, nes „XX a. žmogus žmogėdra (250 ž.) virto“. Ironija rašytojui tampa ir pasaulio vertinimo, ir savisaugos priemone, padedančia nepasiduoti žmogų naikinančiam lagerio poveikiui; ironija tarsi kauke prisidengia kenčiantis, kitus užjaučiantis žmogus. Lagerio prižiūrėtojai ironiškai vadinami „narsuoliais“, „karžygiais“. Satyriškai piešiami šių veikėjų portretai ir biografijos, pažeistos psichikos nulemtas elgesys perteikia nužmoginančią lagerio dvasią...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!