Laimingo ir nelaimingo žmogaus įvaizdis literatūroje

Žaidžia, Telefai, ji žaidžia mumis, deja.
Ką materija čia sukuria nerangi.
Taip pat kuriama paralelė tarp žmogaus gyvenimo ir judančio kamuolio: kiekvienas kamuolio pašokimas aukštyn – žmogaus dvasinis arba materialinis pakilimas, o kiekvienas nusileidimas – skausmu persmelktas nuopuolis. Visgi kalbančiojo pagrindinis tikslas atskleisti tinkamą individo poziciją likimo akivaizdoje: tik stojiškas žmogus gali atlaikyti apgaulingos Fortūnos žaismą, viliones ir nepasiduoti nevilčiai, nes stojikų filosofija moko susitaikyti su likimo smūgiais ir išlikti oriam. Galiausiai siūloma žmogui prisitaikyti prie nuolat kintančių aplinkybių, nes vis tiek „skries lemtis triumfuodama“. Poetas Sarbievijus odę užbaigia retoriniais klausimais: ar tai, ką mes regime, jaučiame – iš tikrųjų realybė, ar tik sąmonės apgaulė. Klausimai tik patvirtina individo trapumą, regėjimo iliuziškumą akistatoje su pasauliu Taigi, likimas primeta žmonėms nuolatinę kaitos baimę, į kurią oriai galima žvelgti tik iš stoicizmo vertybių perspektyvos. Kadangi eilėraštyje regime Telefą Liką išsigandusį, nuskriaustą likimo, tai negalime tvirtinti, jog jis savo laimės kalvis, jog jis laimingas.
Nelaimingą žmogų vaizduoja ir XX a. pirmos pusės modernistas, vokiškai rašęs prozininkas Kafka. Novelėje „Metamorfozė“ atsispindi sūnaus ir tėvo santykių tragizmas. Gregoras Zamza nekenčia savo darbo, nes jaučiasi žeminamas; jis dirba, kad padengtų tėvo skolas. Gregorui reikia išlaikyti visą šeimą: pagyvenusius tėvus, muzikos užsiėmimus lankančią seserį. Laisvalaikio beveik nebelieka. Gregoras Zamza dirba vienoje įstaigoje komivojažieriumi, keliaujančiu prekybos firmos atstovu, nors tas užsiėmimas jam nepatinka, kelia įtampą. Gregoras priverstas dažnai nakvoti viešbučiuose, todėl įpranta net namuose miegoti užsirakinęs duris. Durų motyvas novelėje tampa reikšmingas – virtęs vabalu Gregoras negalės išeiti iš savo kambario, jam bus draudžiama tą padaryti, ir durys čia žymės ribą tarp to, kas leidžiama, ir tarp to, kas draudžiama. Kafkos apsakyme atsiskleidžia beviltiška Gregoro padėtis – kaip individas jis niekam nerūpi, net savo šeimai, o pavirtęs vabalu ypač nukenčia nuo tėvo. Ši alegorija gali reikšti keletą dalykų: anot profesorės Jadvygos Bajarūnienės, žmogus, dirbantis nekenčiamą darbą, sugyvulėja, tačiau pasak Nobelio premijos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!