Laiminga ir nelaiminga meilė lietuvių literatūroje

Meilė- pats gražiausias jausmas. Jį visais laikais aukštindavo poetai, apdainuodami gražiausias posmais, dailininkai vaizduodavo romantiškais, idiliškais vaizdais. Pirmame laiške korintiečiams šv.Paulius rašo: „meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi. Meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta. Ji neieško sau naudos, nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga(...).Ji visa pakelia ir visa ištveria“. Manau, kad tai- meilės siekiamybė , tokia meilė retai pasitaiko gyvenime. Meilė yra jausmas, kuris kinta: prasideda nuo susižavėjimo, draugystės, vėliau perauga į brandesnius santykius- aistrą, dvasinį bendrumą- arba užgęsta. Sunku atsakyti į klausimą, kokia meilė laiminga, o kokia-ne. Pagrindiniu kriterijumi pasirinkau tai, kaip žmonės jaučiasi mylėdami ir ką jų meilė sukuria.
Ne visuomet meilė baigiasi vestuvėmis. Dėl vienokių ar kitokių aplinkybių du vienas kitą mylintys žmonės išsiskiria. Tačiau brangus jausmas gali išlikti visą gyvenimą. Tokią meilę vaizduoja XIX a.-pabaigos- XX a. pradžios rašytojas neoromantikas Juozas Tumas- Vaižgantas apysakoje „Dėdės ir dėdienės“. Apysakoje vaizduojamos trijų žmonių- Mykoliuko, Severjos ir Rapolo Geišės- gyvenimo ir meilės istorijos.Mykoliukas, jau visas Mykolas, eina į baudžiavą, padeda brolio šeimai namuose, o laisvu laiku , šventadieniais, mėgsta čirpinti savo rankomis pasidarytą skripkelę. Įsitaisęs paraistėje lyg gamtos žiogas, jis groja nesudėtingą melodiją, bet jam jos pakanka. Būdamas artimas gamtai, tuo metu jis jaučiasi laimingas- tiek nedaug Mykoliukas nori iš gyvenimo. Jo darbo niekas neįvertina, niekas jam nedėkoja. Tik pabudus meilės jausmui , Mykoliukas ima svarstyti apie savus namus, į kuriuos galėtų parsivesti žmoną. Bet tuomet žemę, kurią paveldėjo iš tėvų abu su broliu, tektų dalintis. Brolis jau sukūręs šeimą, turi vaikų. Žemės padalijimas reikštų skurdą brolio šeimai. Dėl brolio šeimos, jo mažų vaikelių jis paaukoja savo meilę Severjai, kuri jį taip pat myli. Mykoliuko švelnią meilę rašytojas atskleidžia per vidinį veikėjo monologą, kuriame jis sako: „Aš tau pačią saulę atiduosiu, nes tu man skaistesnė už saulę. Aš tau visas žvaigždes nuraškysiu, nes tavo dvi akelės gražesnės ir meiliau mirksi už visą...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!