Kvantinės optikos teorija

Gamtoje dėl įvairių priežasčių kūnai spinduliuoja energiją. Viena jų – šiluminis dalelių judėjimas. Tokį spinduliavimą vadiname šiluminiu arba temperatūriniu. Kitais būdais sužadintas spinduliavimas vadinamas liuminescenciniu (cheminė liuminescencija, elektroliuminescencija, fotoliuminescencija). Kiekvienas kūnas, kurio T>0K, spinduliuoja energiją. Būdamas žemos temperatūros, jis skleidžia tik infraraudonuosius spindulius. Kuo temperatūra aukštesnė, tuo platesnis spinduliavimo dažnių diapazonas. Aukštos temperatūros kūnas jau spinduliuoja ir regimuosius spindulius. Kylant temperatūrai, visų dažnių spinduliavimo intensyvumas didėja. Jei kūnas yra kietosios arba skystosios būsenos, tai jo spinduliuojama energija sudaro ištisinį spektrą. Jei kūno ir jo aplinkos temperatūros nevienodos, tai ilgainiui šilumos laidumu, konvekcija ir šilumos spinduliavimu tos temperatūros išsilygina ir tarp kūno ir jo aplinkos nusistovi šiluminė pusiausvyra.
. (7.4)
Bandymai rodo, kad bet kuris realus kūnas skirtingų dažnių spinduliuotę sugeria skirtingai ir priklausomai nuo savo temperatūros. Dėl to jų sugerties geba Aω,T yra dažnio ω funkcija, kurios forma keičiasi, keičiantis kūno temperatūrai. Pagal savo prasmę sugerties geba negali būti didesnė už vienetą. Jeigu kūno sugerties geba mažesnė už vienetą ir vienoda visame dažnių diapazone, kūnas vadinamas pilkuoju (1 pav., 2). Kūną, kuris, būdamas bet kokios temperatūros, sugeria bet kokio dažnio visą į jo paviršių kritusią spinduliuotę (Aω,T = 1), Kirchhofas pavadino absoliučiai juodu (1 pav., 1). Savo savybėmis artimiausi absoliučiai juodam kūnui yra suodžiai, Saulė. Realus kūnas dalį spinduliuotės visada atspindi, todėl jo sugerties geba mažesnė už vienetą ir priklauso nuo dažnio (1 pav., 3).
Kirchhofo dėsnis. Kūnai spinduliuoja energiją ir gali ją sugerti. Jei per laiko vienetą kūnas vienodą energijos kiekį išspinduliuoja ir sugeria, tai nusistovi dinaminė pusiausvyra, ir tokia būsena vadinama pusiausvirąja. Pusiausvirasis gali būti tik šiluminis spinduliavimas. Įvairūs kūnai toje pačioje temperatūroje gali skirtingai sugerti ir spinduliuoti energiją.
1859m. G. Kirchhofas atrado šiluminio spinduliavimo dėsnį: konkrečioje temperatūroje kūno emisijos gebos ir absorbcijos gebos santykis nepriklauso nuo to kūno prigimties. Visiems kūnams, tarp jų ir absoliučiai juodam kūnui, jis yra universali dažnio...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!