Mikrodalelė nėra banga. Jei ji būtų banga, tai, jai kritus į paviršių, dalis atsispindėtų, dalis praeitų. Mikrodalelė, praeidama pro siaurą plyšį ir sąveikaudama su juo, gali nukrypti įvairiais kampais, tačiau tikimybė nukrypti įvairiais kampais priklauso nuo dalelės greičio ir plyšio pločio. Šiems kampams apskaičiuoti labai patogu dalelei priskirti bangos ilgį ir nagrinėti šių bangų difrakciją. Difrakcijos maksimumas sutampa su dalelės nukrypimo tikimybės maksimumu.
Elektrinio lauko pagreitinto elektrono kinetinė energija lygi lauko atliktam darbui
, ( 4 )
o de Broilio bangos ilgis šiuo atveju priklauso nuo greitinančiojo potencialų skirtumo (įtampos):
. ( 5 )
Pavyzdžiui, kai elektronus greitinantis potencialų skirtumas U = 100 V, tai λ = 0,12225 nm. Ir tai mažiau nei nuotolis tarp atomų kristale. Taigi, jeigu elektronai pasižymi bangų savybėmis, sklisdami pro kristalines medžiagas, jie turėtų difraguoti. Elektronų difrakciją nikelio monokristaluose dar 1927 m. pirmieji stebėjo K.Devisonas ir L.Džermeris. P.Tarkovskis ir H.Tomsonas stebėjo elektronų difrakciją, jiems praeinant pro plonas (apie 0,1 µm) metalų folijas. Eksperimento schema pateikta 1 pav. ,o elektronų difrakcijos vaizdas – elektronograma – 2 pav. Elektronogramos buvo stebėtinai panašios į rentgeno spindulių difrakcijos atvaizdus. Be to , kai H.Tomsonas pasinaudojo de Broilio ir Brego formulėmis ir apskaičiavo elektronais apšvitinto metalo kristalinės gardelės konstantą, gavo tą patį rezultatą, kaip ir rentgeno spindulių difrakcijos atveju.
1929 m. užfiksuota helio atomų ir vandenilio molekulių difrakcija, 1936 m. lėtųjų neutronų difrakcija. Visa tai patvirtino de Broilio hipotezę.
Elektronų difrakcijos reiškinys parodė, kad banginės savybės būdingos ne tik mikrodalelių visumai, bet ir kiekvienai atskirai dalelei. Tuo buvo įsitikinta praleidžiant pro siaurą plyšelį elektronus vieną po kito. Leidžiant elektronus ilgą laiką, fotoplokštelėje gauti lygiai tokie patys difrakciniai žiedai, kaip kad praleidus elektronų pluoštą. Kiekvienas pro plyšelį praėjęs elektronas fotoplokštelėje palieka pėdsaką – tašką. Tai rodo, kad elektrono ar kitos dalelės negalima vadinti banga, nes, difragavus bangai, ekrane susidaro difrakciniai žiedai, o ne taškas. Difrakcinius žiedus sudaro daugybės...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!