Kietųjų kūnų temperatūrinio ilgėjimo ir skysčių tūrio temperatūrinio plėtimosi koeficientų tyrimas

Laboratorins darbas Nr. 1 KIETŲJŲ KŪNŲ TEMPERATŪRINIO ILGĖJIMO IR SKYSČIŲ TŪRIO TEMPERATŪRINO PLĖTIMOSI KOEFICIENTŲ TYRIMAS Darbo tikslas: susipažinti su kūnų ilgėjimo ir skysčių tūrio plėtimosi reiškiniu. Nustatyti kietųjų kūnų temperatūrinio ilgėjimo ir skysčių tūrio temperatūrinio plėtimosi koeficientus. Darbo priemonės ir medžiagos: elektrinė plytelė, kolba su vandeniu, mikrometras, liniuotė, termometras, U formos stiklinis vamzdelis, tiriamasis skystis, tiriamos medžiagos vamzdelis. Darbo eiga: 1. Patikriname ar neužkimšti garų kanalai 2. Išmatuojame T1 = 293K ir l = 0,32m . Nustatome pailgėjimo matuoklio nulį. 3. Kaitiname kolbą su vandeniu 4. Leidžiame garus pro vamzdelį 5. Išmatuojame ∆l = 0,7m ir T2 =350,3K Pagal formulę apskaičiuojame temperatūrinį ilgėjimo koeficientą. 6. Išmatuojame skysčio aukštį h1 = 0,0001m ir temperatūrą T1 = 293K 7. Garais kaitiname skystį 8. Išmatuojame T2 = 368K ir ∆h = 0,0018. Pagal formulę apskaičiuojame tūrio temperatūrinį plėtimosi koeficientą. Darbo išvados: susipažinome su kūnų ilgėjimo ir skysčių tūrio plėtimosi reiškiniu. Nustatėne kietųjų kūnų temperatūrinio ilgėjimo ir skysčių tūrio temperatūrinio plėtimosi koeficientus, kurie yra: Laboratorinis darbas Nr. 2 TERMOMETRIJOS PAGRINDAI IR TERMOMETRŲ GRADAVIMAS Darbo tikslas: susipažinti su termometrų tipais, termometrų skalėmis. Išmokti sugraduoti termometrą, bei patikrinti sugraduoto termometro skalės tikslumą. Išmokti matuoti termopora. Darbo priemonės ir medžiagos: termopora, potenciometras, tiriamasis termometras, etalaoninis termometras, elektrinė plytelė, kolba, barometras, ledas, vanduo, žinynas. Darbo eiga: 1. Nustatome atmosferos slėgį p0 = . Iš žinynų lentelių surandame atraminių taškų temperatūras. 2. Nusatome termometro n01 padalą 3. Nustatome termometro n02 padalą 4. Pagal formulę apskaičiuojame padalos vertę ir pagal formulę apskaičiuojame tikrąsia padalų vertes. 5. Užpildome 1 lentelę Termometro pad. tn, oC Termometro pad. tn, oC n0 0,483 n60 59,4 n10 9,9 n70 69,3 n20 19,8 n80 79,2 n30 29,7 n90 89,1 n40 39,6 n100 99,517 n50 49,5 n110 99 1 lentelė. Tikrosios termometro padalų vertės. 6. Paruošiame 3 pav. darbo įrangą 7. Į inddus A ir B įpilame ledo ir vandens mišinį. Paruošiame potenciometrą darbui. 8. Indą A kaitname. Matuojame inde A esančio vandens temperatūtą ir termoporos grandinės termoelektrovarą 9. Užpildome 2 lentelę 2 lentelė. Termoelektrovaros priklausomybė nuo temperatūros. tn, oC , mV tn, oC , mV 0 0 50 2,8 10 0 60 3,15 20 0,85 70 4,25 30 1,4 80 5,25 40 1,75 90 6 10. Nubrėžiame termoporos gradavimo kreivę 11. Pagal formulę Darbo išvados: Laboratorinis darbas Nr. 3 KIETOJO KŪNO SAVITOSIO ŠILUMINĖS TALPOS NUSTATYMAS Darbo tikslas: rasti kietojo kūno šiluminę talpą. Nustatyti kokia tai medžiaga. Darbo priemonės ir medžiagos: kalorimetras su indu ir maišilkliu, termometras, tiriamasis kūnas, indas su vandeniu elektrinė plytelė, svarstyklės su svarsčiais, žinynas. Darbo eiga: 12. Kaitiname indą A su vandeniu 13. Randame tiramojo kūno masę mx = 0,154 kg, kalorimetro indo su maišikliu masę m = 0,146kg 14. Į kalorimetro indą įpilame vandens. Pagal formulę apskaičiuojame jo masę. Išmatuojame tamperatūtą T1 = 290K 15. Verdančiame vandenyje keletą minučių kaitiname tiriamąjį kūną 16. Kūną įstatome į kalorimetro indą su vandeniu 17. Išmatuojame nusistovėjusią vandens temperatūrą T2 = 294K 18. Apskaičiuojame avitąją šiluminę talpą Darbo išvados: radone kietojo kūno šiluminę tąlpą, kuri yra lygi ir nustatėme kokia tai medžiaga. Kūnas pagamintas iš vario. Laboratorinis darbas Nr.4 VANDENS SOČIŲJŲ GARŲ SLĖGIO TEMPERATŪRINĖS PRIKLAUSOMYBĖS TYRIMAS Darbo tikslas: Nustatyti vandens sočiųjų garų slėgio temperatūrinę priklausomybę Darbo priemonės ir medžiagos: elektrinė plytelė, stiklinis indas, graduotas mėgintuvėlis, termometras, linuotė, du stovai su laikikliais, barometras, vanduo, žinynas Darbo eiga Išmatuojame pa = 100434,95Pa, T1 = 293K, V1 = 6,6m3, h1 = 0,0012m. Iš lentelės randame psg(T1) = 2328,83Pa. Duomenis surašome į lentelę. Pagal formulę apskaičiuojame Kaitiname vandenį iki 90 Kas 10 išmatuojame Tn, Vn, hn. Pagal formulė apskaičiuojame . Duomenis ir rezultatus surašome į lentelė. Lentelė. Darbo duomenys ir rezultatai. Tn, K Vn, m3 hn, m Psg(Tn), Pa 293 0,0066 0,0012 303 0,0068 0,0076 313 0,007 0,0101 323 0,0074 333 0,008 0,0280 343 0,0088 0,06242 353 0,0102 0,07643 363 0,0148 0,1159 Laboratorinis darbas Nr. 5 ORO MOLEKULŲ STRUKTŪROS TYRIMAI Darbo tikslas: nustatyti oro molekulių adiabetės rodiklį ir laisvės laipsnių skaičių. Darbo priemonės ir medžiagos: stiklinis indas, vandens manometras, čiaupas, jungiamosios žarnelės, pompa Darbo eiga: 1. Atidarome čiaupą. Pompa didiname inde dujų slėgį, kol manometriniame vamzdelyje skysčio aukščio skirtuma ∆h bus apie 15 cm 2. Uždarome čiaupą. Palaukiame kol susilygins dujų ir aplinkos temperatūros. Išmatuojame ∆h1 = 0,15 m 3. Leidžiame dujoms adiabatiškai plėstis (trumpan atidarone čiaupą) 4. Palaukiame kol susilygins dujų ir aplinkos temperatūros. Išmatuojame ∆h2 =0,15 m 5. Pagal formulę 1,15385 aibės rodiklį 6. Viską pakartojame 5 kartus Eil. Nr ∆h1, m ∆h2, m γ 1 0,15 0,02 1,15385 2 0,14 0,023 1,19658 3 0,14 0,03 1,27273 4 0,17 0,04 1,30769 5 0,16 0,04 1,33333 6 0,15 0,029 1,23966 7. Randame γ vidutinę reikšmę . Pagal formulę apskaičiuojame laisvės laipsnį Darbo išvados: Nustatėme oro molekulių aibės rodiklį, kuris yra lygus γ = . Taip pat nustatėme laisvės laipsnių skaičių i = 8 Laboratorinis darbas Nr. 6 UNIVERSALIOSIOS DUJŲ KONSTANTOS R EKSPERIMENTINIS NUSTATYMAS Darbo tikslas: susipažinti su idealiųjų dujų dėsniais ir jų taikymu eksperimentinuose uždaviniuose. Patikrinti universliosios dujų konstantos vertę. Darbo priemonės ir medžiagos: kolba, siurblys, manometras, guminė žarnelė su čiaupu. Darbo eiga: 1. Išmatuojame aplinkos temperatūrą T = 293 K 2. Nustatome kolbos masę m1 = 0,166 kg, kai slėgis kolboje pa = 747 mmHg 3. Išsiurbiame dalį oro 4. Monometru įvertiname ∆p = 0,5 Pa 5. Nustatome kolbos masę m2 = 0,1656g, pagal formulę apskaičiuojame 6. Apskaičiuojame R, pagal 7. Darbą pakartojame keisdami oro praretinimo dydį ∆p Darbo išvados: susipažinome su idealiųjų dujų dėsniais ir jų taikymu eksperimentinuose uždaviniuose. Patikrinti universliosios dujų konstantos vertę Laboratorinis darbas Nr. 7 SANTYKINĖS ORO DRĖGMĖS NUSTATYMAS Darbo tikslas: susipažinti su santykinės oro drėgmės nustaymo būdais. Išmatuoti sanykinę oro drėgmę naudojantis Augusto ir Asmano psichometru. Nustatyti kaip keičiasi oro drėgmė laboratorijoje laboratorinio darbo metu. Darbo priemonės ir medžiagos: stovas su laikikliais, du termometrai, medžiagos skautelė, indas su andeniu, barometras, žinynas. Darbo eiga: 19. Sudrėkiname apvalkalėlį kambario temperatūros vandeniu 20. Laukiame kada nusistovės termometro B parodymai. Išmatuojame tA ir tB 21. Iš žinynų randame vandens sočiųjų garų slėgius psgB ir psgA temperatūrose tA ir tB 22. Laboratorijos barometru išmatuojame atmosferos slėgį pa =747 mmHg 23. Pagal formulę apskaičiuojame santykinę oro drėgmę 24. Bandymą pakartojame kelis kartus Nr. tA , K tB , K psgA , mmHg psgB , mmHg R, % 1 293 287,3 17,51 11,980 52,654 2 293,8 287,7 18,62 12,779 52,766 Darbo išvados: susipažinome su santykinės oro drėgmės nustaymo būdais. Išmatavome sanykinę oro drėgmę R = 52% Augusto ir Asmano psichometru. Nustatėme kaip keičiasi oro drėgmė laboratorijoje laboratorinio darbo metu - ji labai nedaug sumažėjo - 0,112 % Laboratorinis darbas Nr. 8 VANDENS SAVITOSIOS GARAVIMO ŠILUMOS NUSTATYMAS Darbo tikslas: susipažinti su garavimo, kondensacijos procesais. Nustatyti vandens savitąją garavimo šilumą. Darbo priemonės ir medžiagos: kalorimetras, stiklinis indas, stiklinis kondensorius, termometras, kolba, kamštis su žarnele, svarstyklės su svareliais, vanduo, priemaišos, žinynas. Darbo eiga: 25. Šildome kolbą su vandeniu 26. Nustatome kalorimetro indo su kondensatoriumi masę m =105,2 g 27. Į indą įpilame vandens. Pasvereme ir pagal formulę randame jo masę; m1 - kalorimetro indo, kondensatoriaus ir vandens masė prieš kondensaciją. 28. Išmatuojame T1 = 290 K 29. Nukreipame verdančio vandens garus į kondensatorių, kol susikndensuos garų daugiau kaip pusė kondensaoriaus. 30. Atsatiai pamaišome vandenį. Išmatuojame temperatūtą T2 = 318 K 31. Išimame iš kalorimetro ir pasveriame indą su vandeniu ir kondensatoriumi. Pagal formlę randam susikondensavusių garų masę m3; m2 - kalorimetro indo, kondensatoriaus ir vandens masė po kondensacijos. 32. Pagal formulę apskaičiuojame savitąją garavimo šilumą. Darbo išvados: susipažinome su garavimo, kondensacijos procesais. Nustatėme vandens savitąją garavimo šilumą, kuri yra lygi Laboratorinis darbas Nr. 9 PAVIRŠAIS ĮTEMPIMO KOEFICIENTO NUSTATYMAS SU ŽIEDU Darbo tikslas: susipažinti su skysčio paviršiaus įtempties koeficiento nustatymo būdais. Nustatyti vandens paviršiaus įtempties koeficientą su žiedu. Nustatyti skysčių paviršiaus įtempties koeficientą burbuliuko principu Darbo priemonės ir medžiagos: milidiamometras, žiedas, indelis su varžtu, aspiratorius, vandens manometras, žarnelės, kapiliarai, 4 mėgintuvėliai su atšaka, guminiai kamsčiai, spaustukai, stiklinaitė, vanduo, tiriamieji skysčiai, žinynas. Darbo eiga: 1. Ant žiedo kabiname 100, 200, 300, 400 mg svarelius ir matuojame ∆x = 1, 2, 3, 4 2. Pagal formulę apskaičiuojame k - spyruoklės standumo koefivientą, randam jo vidurkį 1 lentelė Spyruoklės standumo koeficiento nustatymas m, mg fs, mN ∆x, pad K, N (pad.)-1

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!