Kvalifikacijos kėlimo poreikis karjeros požiūriu

Kvalifikacija- kaip aiškina “Darbo rinkos terminų ir sąvokų” žodynas tai darbuotojo tam tikros profesijos, specialybės įvaldymo laipsnis, specialių žinių ir darbo įgūdžių visuma, kurią žmogus įgijęs gali kokybiškai (kompetentingai) dirbti atitinkamos rūšies darbą. Kvalifikacijos lygis išreiškiamas: darbininkų- tarifinėmis kategorijomis; tarnautojų- pareiginėmis kategorijomis; mokslo darbuotojų- moksliniais laipsniais ir vardais.
Lietuvoje vis dažniau darbuotojai keičia specializaciją. Iš pradžių adaptuotis nelengva, tačiau ilgainiui įgyjama atitinkamos patirties ir žinių. Manoma, kad informacijos apimtis padvigubėja kas penkeri metai. Todėl bazinis išsimokslinimas leidžia išlaikyti reikiamą pasirengimo lygį neilgai. Praėjus tam tikram laikotarpiu, kiekvienas darbuotojas turi tobulinti savo kvalifikaciją. Ankščiau šie terminai buvo reglamentuoti 5 metų laikotarpiu, dabar reglamento nėra, bet kvalifikacijos kėlimo vaidmuo nesumažėjo. Svarbu organizuoti tų sričių kvalifikacijos kėlimą, kur žinių pokyčiai yra esminiai, o ne kelti kvalifikaciją apskritai.
Labai svarbu išsiaiškinti, kaip formuojasi kvalifikacijos kėlimo poreikis. Kvalifikaciją visų pirma lemia kvalifikacijos deficitai. Deficitai nustatomi pagal gamybos, ekonomikos ir vadybos sritis. Dvi pastarosios yra svarbiausios.
5. ir kita.
Labai svarbu atskirti deficitus, kurie nesunkiai likviduojami praktiniame paties darbuotojo darbe.
Kvalifikacijos kėlimas nagrinėjamas glaudžiai tai siejant su bendruoju ir profesiniu mokymu.
Bendrasis mokymas – tai vidurinės mokyklos, gimnazijos rūpestis. Čia suteikiama minimalių profesinių žinių. bendrojo mokymo uždavinys – ugdyti asmenybę, formuojant supratimą apie pasaulį ir suteikiant profesiniam mokymuisi reikalingų bazinių žinių.
Bazinio profesinio mokymosi metu (amatų mokyklose, aukštesniosiose, aukštosiose mokyklose ir universitetuose) suteikiama pagrindinių profesinės kvalifikacijos žinių. Kiekviena mokykla rengia skirtingos kvalifikacijos specialistus.
Bazinio profesinio mokymo sistema Lietuvoje persitvarko įvairiais aspektais – tiek struktūrinio, mokymo turinio, tiek mokymo metodikos požiūriu. Be abejo, visose minėtose srityse yra ir neišspręstų problemų:
1. Mažėja specialistų rengimo apimtys, nepakankamai sparčiai atsisakoma senos specialistų rengimo struktūros;
2. Perėjus universitetams prie ketverių metų bakalaurų ir dar dvimečio magistrų rengimo, labai netišku, kuo universiteto bakalauras skiriasi nuo beveik tą patį laikotarpį rengiamo aukštesniosios mokyklos absolvento;
3. Gerokai pasikeitė pedagoginio personalo sudėtis, nes dalis jo išėjo į privačią veiklą; yra problemų rengiant jo pamainą –...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!