Kurios kalbos ir kaip veikė lietuvių kalbą anksčiau ir dabar?

Ne vienas lingvistikos specialistas yra pastebėjęs, jog lietuvių kalba yra viena seniausių indoeuropiečių kalbų, savo autentiškumu prilygstanti sanskritui. Šiuo metu lietuvių kalba yra vadinama pačia seniausia gyva kalba Europoje. Lietuvių kalbai būdingos išlaikytos senovinės gramatinės formos, morfologinės ypatybės, kurios archajiškumo požiūriu leidžia apie ją kalbėti kaip apie lygiavertę lotynų ir senajai graikų kalbai. Lietuvių kalbos gramatinės formos itin artimos ir panašios į visų senųjų indoeuropiečių kalbų formas (o kartais – ir dar senoviškesnės). Tačiau apmąstydami dabartinę šiuolaikinės lietuvių kalbos situaciją negalime manyti, jog mūsų kalba nepatyrė kitų kalbų įtakų. Veikiau galėtume teigti, jog nors lietuvių kalba ir turi itin archajiškų morfologinių bei leksinių formų, ji bėgant laikui nuolatos kinta. Šis reiškinys yra natūralus kiekvienai gyvai kalbai. Kyla probleminis klausimas, kurios kalbos ir kaip veikė lietuvių kalbą praeityje ir veikia mūsų laikais. Savo kalboje aptarsiu pagrindinius kitų kalbų įtakos lietuvių kalbai leksinius aspektus ir pabandysiu įvardyti reikšmingus istorinius fenomenus, lėmusius lietuvių kalbos kaitos reiškinį. Kalbėdama apie svarbiausius, tačiau tikrai ne visus, kitų kalbų įtakos lietuvių kalbai aspektus, vadovausiuosi chronologine tvarka.
Visų pirma, turėtume aptarti ankstyvesniais amžiais Lietuvos teritojai artimų neindoeuropiečių finų įtaką. Baltai su finais bendravo labai glaudžiai – tai rodo žodyno panašumai. Baltai finams padarė didesnę įtaką negu finai baltams, tačiau esama nemažai žodžių, kuriuos paveldėjome iš kaimynų finų. Iš finų kalbų grupės dabar labiausiai paplitusios suomių ir estų kalbos. Iš šių kalbų paveldėjome daug žodžių, susijusių su jūrininkyste bei gyvenančių netoli jūros žmonių gyvenimo būdo reiškiniais. Šių žodžių daugėja žvelgiant Lietuvos šiaurės link. Iš finų esame paveldėję kai kuriuos su jūra ar jūros verslu susijusius žodžius, daugiausia žuvų pavadinimus, bet tai vėlesni skoliniai, gauti dažniausiai prekybos keliu, pavyzdžiui, laivas (suomiškai laiva, anksčiau laikytas finų baltizmu), silkė (suomiškai silakka ‘strimėlė’). Lietuvos teritorijoje iki šiol rasta apie 30 vandenvardžių, kurie neturi baltiškų etimologijų. Manoma, kad jie yra finų kilmės. Tai ežerų vardai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!