Kūrėjo lemtis lietuvių literatūroje (kalba)

Kūrėjo lemtis lietuvių literatūroje yra itin dažna tema, ypač tarp rašytojų modernistų. Dažniausiai menininkas yra vaizduojamas kaip niekam nereikalingas, nuo realybės atitrūkęs pašalietis. Toks žmogus neretai jaučiasi vienišas ir nesuprastas. Antano Škėmos romano „Balta drobulė“ pagrindinis veikėjas irgi taip jaučiasi, todėl kelia sau egzistencinius klausimus, svarsto apie būties prasmę, apie savo, kaip kūrėjo, lemtį. Tuo tarpu poetas Henrikas Radauskas tarsi pats nulemia savo, kaip menininko, svarbą, eilėraščius pasitelkdamas kaip realybės neigimo bei stebuklingo poetinio pasaulio aukštinimo priemonę.
Neretai kūrėjas yra vaizduojamas nereikalingas nužmogėjusiai XXa. visuomenei. Taip jausdamasis jis kenčia, išgyvena vidinius virsmus, patiria egzistencinę krizę, praranda savo individualumą. Taip nutinka ir garsaus išeivijos rašytojo, dramaturgo, modernisto Antano Škėmos intelektualinio psichologinio romano „Balta drobulė“ pagrindiniam veikėjui Antanui Garšvai. Šis romanas (baigtas rašyti 1954m.) parašytas sąmonės srauto forma, todėl kūrinyje itin detaliai atskleidžiamas veikėjo vidinis pasaulis, gilinamasi į jo išgyvenimus. Pats tekstas- nenuoseklus, nuolat peršokama nuo vienos minties prie kitos, kas priduoda kūriniui tikrumo, paaiškina ir pabrėžia individualią žmogaus pasaulėjautą. „Balta drobulė“ turi nemažai autobiografiškumo motyvų, juk tiek pats autorius, tiek jo sukurtas veikėjas yra emigrantai, iš Lietuvos pasitraukę tik dėl susiklosčiusių sunkių aplinkybių, dėl to labai kenčiantys ir negalintys pritapti svetimoje sumaterialėjusioje Amerikoje, nukultūrėjusiame Niujorke. Taip pat abu dirbo tą patį bukinantį viešbučio keltuvininko darbą, kuris ribojo jų, kaip menininkų, galimybes, o vilkėta uniforma apskritai atėmė iš jų individualumą, pavertė nereikšminga pilkos masės dalimi. Antanas Garšva, 41 metų vyras, poetas, romane išgyvena kūrybinę bei asmens tapatybės krizę. Jis tiki, kad tik kurdamas gali pasipriešinti kasdienybės beprasmybei, tačiau kenčia, nes jo neaplanko įkvėpimas ir jis negali sukurti tobulo eilėraščio. Veikėjas yra tarsi atsidūręs ribinėje situacijoje ir bando pasirinkti tarp prasmingos būties ir beprasmio egzistavimo. Jis nesijaučia laisvas kaip menininkas, kadangi narvą primenanti keltuvo erdvė, nuolatinis kartojamas veiksmas „up and down“ bei negalėjimas kalbėti gimtąja kalba svečioje šalyje ne tik atima iš jo galimybę...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!