Kultūros filosofija Vakaruose

1. Išryškinti svarbiausius J.J. Rousseau‘o kultūros teorijos bruožus bei įvertinti jų reikšmę pedagogikai.
2. Įvertinti W. Dilthey‘jaus kultūros teorijos reikšmę pedagogikai.
3. Išskirti O. Spenglerio kultūros filosofijos pagrindinius bruožus.
4. Frobenius‘o kultūros morfologija.
5. O. Spengler‘io civilizacijos filosofijos svarbiausi teiginiai.
Filosofija (gr. φιλοσοφία < φιλο – „myliu“ + σοφία – išmintis) – mokslas apie bendriausius, universaliausius principus ir dėsningumus, instrumentarijus kitiems mokslams, visų pirma humanitariniams (taip kaip matematika – tiksliesiems mokslams).
Filosofija yra iš graikų kalbos kilęs žodis (graikiškai φιλοσοφια < phileo – myliu + sophia – išmintis), reiškiantis „išminties meilę“ žinių siekimo prasme (teorinė filosofija) ir iš to sekančiu sąmoningu gėrio troškimu (praktinė filosofija). Paties žodžio įvedimas paprastai priskiriamas graikų mąstytojui Pitagorui iš Samo. Kiek tai yra patikimos žinios yra ginčytina, tačiau aišku, kad pats žodis atsirado ne ką anksčiau už Platoną.
Ilgą laiką „filosofijos“ sąvoka taikyta vakarietiškajai, iš Antikos graikų filosofijos kilusiai mąstymo tradicijai. Šiuo metu filosofija vadinamos ir Azijos mąstymo sistemos (Rytų filosofija), kurios dažnai glaudžiai susijusios su religiniais įsitikinimais. Be to paskutiniu metu „filosofijos“ sąvoka naudojama kaip „strategijos“ arba „koncepcijos“ sinonimas, pvz., „verslo filosofija“.
Kultūros filosofijos apibrėžimas, bruožai ir reikšmė
Kultūros filosofija yra disciplina, tirianti iš pirmutinių priežasčių tikrovę kaip žmogaus kūrybą. Meno filosofija yra kūrybos filosofija, ir tai kūrybos giliausia prasme.
Vieniems kultūros filosofija yra istorijos filosofijos dalis. Antriems istorijos filosofija yra kultūros filosofijos dalis. Šiems žmonijos istorija yra ne kas kita, kaip kultūros išsivystymas laike. Abi nuomonės pripažįsta kultūros filosofijai tam tikrą savarankiškumą. Šiandien žodis „istorija“ reiškia ir istorijos vyksmą, ir šito vyksmo mokslą. Sociologija tyrinėja visuomeninio gyvenimo apraiškas, kaip jos yra tikrovėje. Visuomenės filosofija ieško visuomeninio gyvenimo pagrindų ir giliausių jo priežasčių (p. 120). Parengti žmogų gyvenimui pirmiausia reiškia parengti jį šitai kūrybai.
Kultūrinis teizmas ima kultūrą tik ryšium su religija. Ji nėra autonominė gyvenimo sritis, kaip kultūriniame natūralizme ar kultūriniame humanizme.
Kultūrinis negatyvizmas yra dualistinės pasaulėžiūros padaras. Dualizmui žmogus ir Dievas yra dvi atskiros...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!