Kubizmo idėjos

E.V.B.
Kubizmas- moderniosios dailės kryptis, kuriai būdingos geometrinės formos. Jo pirmtakai, užgimimas ir brendimas- tai trus tapybos kūriniai: Polio Sezano “Besimaudančios” (apie 1896m.), Pablo Pikaso “Avinjono merginos” (1907- 1908m.), Žoržo Brako “Pagyrimas J. S. Bachui” (1912m.). Vėliau kiti autoriai, kitos drobės ir teoriniai išveddžiojimai. Toks kategoriškas tvirtinimas yra ganėtinai schematiškas, bet bendrais bruožais atskleidžiantis vienos iš labiausiai sudėtingų ir rafinuotų modernizmo srovių esmę. O tai bene svarbiausia.
“Avinjono merginas” galima pavadinti “Paryžiaus merginomis”, nes jos buvo nutapytos Paryžiuje. Daugiau kaip per 70 metų paveikslas nuėjo neramų, prieštaringą kelią, sulaukė daug pagyrų ir ypač daug priekaištų. Kaip ir visa naujoji meno kryptis.
Kūrinys atsidūrė ilgamečio estetinio dėmesio sukūryje dėl keleto priežasčių. Pirmiausia- tai staigus posūkis ne tik P. Pikaso kūryboje, bet ir visoje dailėje. Paveikslo siužetas aiškus ir paprastas: priešais tarytum atvertas viešųjų namų langas, por kurį žvelgia keletas moterų. Šios moterys- tai ne įžūlios ar susigėdusios gražuolės, o jų laukinčios ateities vizija. Tai neišvengiamo likimo regima nuojauta… dailininkas paveiksle pavaizdavo tai, ko dar nėra, bet kas grėsmingai kaupiasi formuojasi ir kas tirai bus, neišvengiamai švyks. Matysime, kad tapybos vaizdais parodyti, atskliesti, o gal ir pranašauti ateitį yra P. Pikaso kūrybos bruožas.
Norėdamas iš grynai vidinių žmogaus pergyvenimų sukurti ateities realybę, autorius turėjo atsisakyti dabarties akimirkų fiksavimo,atsisakyti įprastinės erdvės, fono, reljefinės kūnų apimties ir panašiai. Visas paveikslų fonas, primena uolų ar ledynų nuolaužas, jau žymiai grėsmingesnis ir dinamiškesnis. Jis savaime kelia klausimą, kuris lydi autorių visą jo gyvenimą. Kas tai- genijaus kūrybinis nerimas ar mūzų lepūno darkymasis? Šiuo atveju tai dailininko siekimas sukurti teisingą meninį žmogaus vaizdą. Taip atsirado paveikslai, kuriuose sunku įžiūrėti žmogaus, gamtos formų įprastinę išorę.
Žoržo Brako Paveikslas “Pagyrimas J. S. Bachui”- savotiškas vidurys, riba tarp to, ką jaučia ir ką regi žmogaus, kiek siekia jo akies galimybės. Dar žigsnis toliau nuo prasmingo vaizdavimo į grynai plastinį komponavimą- ir akis jau nebepadės suvokti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!