XIX amžiaus pirmosios pusės dailė ir architektūra

Lietuvos istorijoje yra daug paradoksų. Vienas iš didžiausių – politinė ir kultūrinė situacija. Į Rusijos imperijos sudėtį paimtoje Lietuvoje kilo intelektualinis sąjūdis, vystėsi kultūra. Lietuvos istoriją ženklina stilių permainos, menininkų – profesionalų „įsijungimas“ į klasicizmo ir romantizmo įsivyravimo procesą. Didelį vaidmenį visame kultūros vystime atliko Vilniaus universitetas – apie jį telkėsi intelektualinis elitas, jis tapo kultūros ir ir meno centru (jame veikė architektūros ir dailės katedros).
Tuo metu Lietuvos dailėje ir architektūroje pagrindinį vaidmenį vaidino dvi meno kryptys – klasicizmas, ir jį pakeitęs romantizmas. Šiame darbe analizuojami šių meno krypčių bruožai, kaip jie pasireiškė Lietuvos dailėje ir architektūroje XIX a. I pusėje.
• Pramonės plėtra – pramoninė revoliucija ėmė griauti rimtų amatų tradicijas, rankų darbas užleido vietą mašininiai gamybai, dirbtuvė – fabrikui. Greičiausiai šie pokyčiai paveikė architektūrą ( E. H. Gombrich, 1995, 395 p. );
• XIX a. dailininkai prarado saugumą. Tradicijų nutrūkimai atvėrė priešais juos neribotas pasirinkimo galimybes (E. H. Gombrich 1995, 397p. );
• Vėlyvasis Klasicizmas (1795 – 1860) – kintant stiliaus sampratai, vėlyvajame klasicizme laisviau interpretuoti romėnų ir graikų orderių motyvai, nesilaikyta įprastų proporcijų, nepaisyta vietinio architektūros palikimo, pasitelktos iki tol nenaudotos antikinės formos ( T. Adomonis; N. Adomonytė, 1997, 64p.);
• Romantizmas – XIX a. ketvirtajame ir šeštajame dešimtmetyje reiškėsi romantizmas, jis su klasicizmu egzistavo lygiagrečiai. Imta vertinti meninė laisvė, kuri atveria individualios išraiškos galimybes. Ji reiškėsi visose žmogaus veiklos sferose - religinėje, nacionalinėje, socialinėje, asmeninėje (Lietuvos architektūros istorija nuo XVIII a. pradžios iki XIX a. vidurio, 1994, 270p. ).
2. Dailė
Dailė – „menas, subjektyvus poreikis, spalvomis ir formomis kurti santykio su pasauliu estetinį paveikslą ir daryti estetinį įspūdį“ (Belting H. ir kiti, 2002, 24 p.).
XIX a. Lenkdama architektūrą visuomenės gyvenime vis labiau įsigalėjo tapyba; itin sparčiai formavosi stiliai ir kryptys, greičiau vyko jų kaita. Ryškų pėdsaką paliko klasicizmas ir romantizmas. Labiausiai paplito molbertinė dailė, buvo populiarios miniatiūros. Dailė susiklostė i savitą...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!