Postmodernizmo dailė ir architektūra

Postmodernizmas – sunkiai apibrėžiamas terminas, tačiau gali būti nusakomas kaip tam tikrų kritinių, retorinių, strateginių nuostatų visuma, asocijuojama su skirtingumo, pasikartojimo, simuliakro, hiper-realybės koncepcijomis, destabilizuojančiomis kitas – būvio, identiteto, istorinio progreso, episteminio tikrumo, vienareikšmiškumo idėjas. Tai – XX amžiaus 6-ajame – 8-ajame dešimtmetyje susiformavęs platus kultūrinis judėjimas, apimantis bene visas meno rūšis: literatūrą, architektūrą, muziką, šokį, teatrą, fotografiją, dailę...
Dažnai teigiama, kad postmodernizmas yra vėlyvasis modernizmas, tačiau iš tiesų nuo jo gerokai skiriasi.
Modernistus vienijo noras meninėmis priemonėmis reikšti savo jausmus ir individualumą, o ne, kaip tai buvo daroma anksčiau, teisingai vaizduoti tikrovę. Modernizmo atstovai buvo linkę laužyti akademines, natūralistines taisykles, jie tikėjo savo ir žmonijos potencialu, atsinaujinimo galimybėmis, laikėsi tam tikrų kertinių tiesų, kurios buvo aiškios ir bendros bene visiems šio judėjimo dalyviams.
Tuo tarpu postmodernistai yra kur kas mažiau užtikrinti tiek savo egzistencija, tiek savo kuriamu menu. Jiems būdinga ganėtinai pesimistinė pasaulėžiūra, ciniškumas, kylantis iš įvairias gyvenimo sferas apraizgiusio reliatyvumo. Menininkų nebesieja daugiau ar mažiau vieninga tapatybė, atvirkščiai – kiekvienas kūrėjas ieško ir atranda savo tiesas, jos daugialypės ir vienodai svarbios, joms nebūdinga kokia nors vertybinė hierarchija, mąstyme vyrauja pliuralizmas. Dėl to postmodernistams svarbu kvestionuoti tiek būtį, tiek ir savo socialinę aplinką, iškonstruoti, rodos, visiems jau gerai suprantamas, įsišaknijusias sąvokas. Ne taip kaip modernistai, postmodernistai beveik netiki pasąmone, kaip kūrybinių galių ir asmenybės autentiškumo šaltiniu.
Mokslininkai ir istorikai apibūdina postmodernizmą kaip idėjų judėjimo krypties pakitimą, o kai kuriais atvejais ir papildžiusį modernizmą. Pavyzdžiui, modernizmas sureikšmina tokius idealus kaip racionalumas, objektyvumas ir progresas, taip pat kai kurias Švietimo Epochos idėjas arba XX a. pozityvizmo ir realizmo judėjimus; tuo tarpu postmodernizmas klausia ar pastarųjų idealų egzistavimas apskritai įmanomas.
Postmodernizmo šalininkai dažnai teigia, jog jų idealai gimė dėl atitinkamų ekonominių ir socialinių aplinkybių, įskaitant taip vadinamąjį „vėlyvąjį kapitalizmą” ir visus pasiekiančias transliuojamąsias medijas – radiją ir televiziją; anot jų tokios sąlygos išprovokavo visuomenės postūmį link naujo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!