Graikų architektūra ir skulptūra

Naujas menas visada išauga senoje dirvoje, formuojasi jame kaip motinos prieglobstyje, bet jo negimdomas: kad užgimtų nauja, reikia kuriančio varomojo faktoriaus įsikišimo, o tas faktorius kultūros istorijoje yra socialinis progresas, visuomeninių santykių atsinaujinimas. Graikų archaikos mene galima pastebėti „paveldėtų“ ir Kretos – Mikėnų, ir geometrinio stiliaus bruožų, o taip pat aiškios kaimyninių Rytų kultūros įtakos,- tačiau to, kas yra archaikoje kokybiškai nauja, svarbiausia, nesuprasime, neatsižvelgę į epochos socialinius poslinkius. Jie nulėme naują kultūrą, naują meninį stilių. Trumpai sakant, jie ir yra tas perėjimas į išsivysčiusias vergovinės santvarkos formas, be to, Graikijoje, skirtingai nuo Senovės Rytų kraštų, susiformavo ne monarchinis, o respublikinis valdymo būdas. Valdė ne pavienis valdovas, palaikomas senos gentinės aristokratijos, o visas vergvaldžių, laisvų polio – miesto – valstybės – piliečių kolektyvas. Aštrioje ir įtemptoje politinėje demoso kovoje prieš gentinę aristokratiją nugalėjo demosas. Tik Spartoje ir nedaugelyje kitu Graikijos centrų aristokratija atsilaikė ir sustiprino savo valdžią, o daugelyje polių politinė kova sudemokratino santvarką – vienuose anksčiau, kituose kiek vėliau.
Šitas istorinės raidos kelias išugdė graikams savitą pasaulėjautą. Jis išmokė deramai vertinti realius žmogaus sugebėjimus ir galimybes – ne antžmogio, ne išdidaus paprastų mirtingųjų valdovo, o paprasto, laisvo, politiškai aktyvaus žmogaus piliečio. Kaip tik šitie sugebėjimai ir galimybės buvo padaryti aukščiausiu meno principu, estetiniu Graikijos idealu.
Graikų herojus, nugali vien savo žmogišku gudrumu, nedidelio, bet idealiai prisitaikiusio prie visakeriopos veiklos, proporcingo kūno vikrumu ir darna. Graikų dailė visur siekia žmogiškojo mato; jos pamėgtasis paveikslas – lieknas jaunas atletas. Graikų architektūra ne grandiozinė, bet paremta aiškios ir tikslingos tektonikos, laikančiųjų ir laikomųjų dailių pagrindais. Pati graikų mitologija, skirtingai nuo zoomorfinės rytų mitologijos, ištisai antropomorfinė:Olimpo dievai, nugalėję pabaisas ir milžinus, turi žmogišką išvaizdą, žmogiškas dorybes ir net žmogiškas silpnybes. Jie pyksta, linksminasi, klysta, intriguoja – bet tai vis dėlto yra stiprios ir puikios būtybės. Visa, kas žmogiška, - nesvetima antikinės mitologijos ir antikinės dailės...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!