Kubizmas – XX a. pradžios modernistinės dailės kryptis. Daugiausia reiškėsi tapyboje, iš dalies grafikoje ir skulptūroje. Kubistams svarbus įkvėpimo šaltinis buvo primityvioji dailė – Afrikos, Okeanijos, Pirėnų pusiasalio genčių menas. Vieni pirmųjų paneigė Europos dailei būdingą gamtos mėgdžiojimo principą, atsisakė geometrinės perspektyvos, gilinosi į vaizduojamų objektų struktūrą, siekdami dvimatėje plokštumoje pavaizduoti trimačius tūrius, objekto vaizdą kūrė iš kelių žiūrėjimo taškų. Skiriami du pagrindiniai kubizmo raidos laikotarpiai: analitinis ir sintetinis. Peizažai ir natiurmortai sugeometrintų formų, vyrauja žalios ir ochros spalvų deriniai. Analitinio kubizmo paveikslų objektai dekonstruoti, išskaidyti į smulkias sudedamąsias dalis, erdvinę objekto struktūrą formuoja skirtingu rakursu pavaizduoti elementai. Modeliuojant formas būdavo pabrėžiamas apšvietimas, vengiant emocionalumo apsiribota rusvų ir pilkšvų tonų koloritu, todėl skirtingų autorių paveikslai supanašėjo. Sintetinis kubizmas pasižymi didesne raiškos įvairove ir dekoratyvumu – spalvai grąžinta jos reikšmė, išplėstas spektras, siekiant paveikslo daiktiškumo pradėta taikyti koliažo techniką.
• Kubizmo architektūra labai pasiskolino iš kubistinio meno dėl geometrinių formų. Architektūra iškelia koncepcijas, kaip antai abstrakcija, geometrija, simbolika, iškraipymas, fragmentacija ir iliuzija. Pastatai pasižymi ryškiomis, aiškiomis linijomis, kad būtų galima peržiūrėti perspektyvą. Langai turi kubinę arba stačiakampę formą ir nebūtinai susilieja vienas su kitu, todėl atsiranda revoliucinė išvaizda.
• Daugelis kubinių pastatų buvo pagaminti iš plytų, kurias sunku supjaustyti į geometrines figūras, todėl jų statyba buvo brangi ir reikli. Betonas netrukus tapo idealiu statybos būdu, nes kubistai galėjo įpilti į bet kurią lankstų geometrinę formą. Kubistinių architektų tikslas buvo apimti ornamentus, kad forma būtų tokia dinamiška, kad galėtų atlikti dekoratyvinę funkciją.
Kubizmo atstovai rinkdavosi ganėtinai tradicines temas, tapė daug natiurmortų, šio meno judėjimo pagrindu susiformavo koliažai.
• Analitinis kubizmas:
Analitiniame kubizme objektai tarsi išnarstomi į fragmentines plokštumėles, o po to vėl sudėliojami. Kartu panaikinamos ribos tarp figūros ir fono. Atsisakant kontūrų kuriama paveikslo struktūros vienovė. Į pirmą vietą iškilus vidinei daiktų struktūrai, vis mažesnė reikšmė teikiama įprastiniam koloritui ir formai. Iš paveikslo pamažu dingsta oras, šviesa...
Šį darbą sudaro 683 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!