Šiuolaikinės dailės ribų išsiplėtimo tendencijos

XX a. septintasis dešimtmetis buvo permainų Amerikoje ir Europoje laikas: pirmą kartą žmogus skrenda į kosmosą ir išsilaipina mėnulyje, vyksta kultūrinė revoliucija Kinijoje, studentų revoliucija JAVir Europoje, medicinoje pirmą kartą persodinama širdis, vyksta JAV karas Vietname ir sovietų invazija Čekoslovakijoje, šaltasis karas, pastatoma Berlyno siena, britų grupė „The Beatles“ muziką paverčia pasauline jaunimo bendravimo forma, gimsta feministinis judėjimas, pradedamas naudoti terminas – postmodernizmas.
Dailininkai, muzikantai, rašytojai, poetai reagavo į šio laikmečio prmainas ir norėjo reakcijomis išprovokuoti snūduriuojančią, visko sočią visuomenę.
Dailininkai ieškojo naujų erdvių, naujų išraiškos formų, daugelis meno rūšių persipynė viena su kita, viena kitą įtakojo. Tuo laikotarpiu aiškėjo visiška meninė kakofonija, egzistavimas labai skirtingų, konfliktuojančių balsų. Vyko meno objekto „dematerializacija“, nauja menininkų karta bandė grįžti prie paprastesnių formų bei darbų. Stengtasi pagauti žiūrovo „mintį, bet ne akį ar emocijas“. Dailininkai norėjo ką nors išlaisvinti ar būti išlaisvintais iš ko nors: kai kas siekė išsilaisvinti nuo paprastų patogumų, kas kas – nuo šiuolaikinio meno kalbos teorijų.
Taip gimė performansai, videomenas, hepeningai, kūno menas, žemės menas ir kitos postmodernistinės epochos kryptys.
Angl. performance – įvykdymas, vaidinimas. Performanso ištakos labai senos ir plačios – nuo gentinio ritualo, viduramžių misterijų, rūmų juokdarių vaidybos, dadaistinių kabaretų, siurrealistinių inscenizacijų iki šiuolaikinės roko muzikos. Tai iš anksto apgalvotas, konceptualus veiksmas, kurio pagrindinė išraiškos priemonė – paties menininko kūnas. Performansai vyksta pagal scenarijų, dažniausiai galerijoje. Kadangi jie dažniausiai vyksta tik vieną kartą, todėl būna fiksuojamai video įraše.
Šio meno esmė yra idėjos, menininko sumanymai, mintys, daiktinė forma čia praranda prasmę, ji yra visiškai nereikšminga. Perfermansai sujungia daug išraiškos priemonių: muziką, šokį, teatrą, kiną. Pagrindiniai performanso elementai, kurie padeda menininkui perteikti savo idėją: laikas, vieta, menininko kūnas, ryšys su publika (jeigu ji dalyvauja). Be šių elementų performansas nevyktų.
Nors performansas apibūdinamas kaip vaidinimas, patys menininkai teigia, kad čia nėra jokios vaidybos, jie tiki veiksmu: menininkai atlieka veiksmą, kuris jiems turi prasmę. Atlikdami tą...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!