Dailės egzaminas, jo aprašas

Atėjo toks laikas, kad jaunimą pamatyti gatvėje ar žaidimų aikštelėje tampa iššūkiu, o su draugais praleisti laiką be telefono, interneto ar socialinių tinklų kasdien tampa vis sunkiau. Mes esame priklausomi nuo tokių dalykų, kaip patiktukai, komentarai, įvairūs socialiniai tinklai. Žmonės įprato visą savo veiklą viešinti, pradedant valgomu maistu, baigiant santykiais tarp dviejų žmonių. Mes jau nebejaučiame ribų, gyvename telefonuose, internetiniuose puslapiuose, net savo meilės reikalus patikime įvairiausioms programėlėms, o ne gyviems pokalbiams. Labai gaila, bet mes tampame panašūs į robotus, o ne į žmones.
Savo piešinyje aš noriu pavaizduoti, kad mes galime būti nepriklausomi nuo socialinių tinklų. Dažnai girdime apie priklausomybę alkoholiui, cigaretėms, narkotinėms medžiagoms, tačiau niekas nekalba apie socialinių tinklų priklausomybę, kuri taip pat kenkia mūsų sveikatai, nervams, bendravimui.
Norint pavaizduoti socialinių tinklų nepriklausomybę suprantamai kiekvienam žmogui teko nemažai laiko praleisti ieškant to pavyzdžio, kuris mane užvestų ant reikiamo kelio. Galvoje aš turėjau idėją, kaip turi atrodyti mano darbas, bet kad ir kaip gaila, nemokėjau to perteikti lape. Nors neneigsiu, pradžioje bandžiau savo darbą pasidaryti savaip, tą galvoje besisukantį vaizdą perteikti į lapą, bet po keleto bandymų teko nuleisti rankas, nes tas vaizdas neatitiko mano lūkesčių, tad ieškojau informacijos internetiniuose puslapiuose, žurnaluose ir socialiniuose tinkluose.
Kaip jau minėjau įvade, savo darbą skirsiu socialinių tinklų nepriklausomybės temai, kurią norėčiau skirti jaunimui, kad pamatę tokį vaizdą nors sekundei susimąstytų ir galbūt atsisakytų socialinių tinklų ar bent jau sumažintų jų naudojimą. Kodėl aš susidomėjau būtent šia tema? Nes „pagavau“ pati save leidžiant savo visą laisvą laiką telefone, naršant po įvairiausius socialinius puslapius, svetaines ir nieko aplinkui negirdint, net nemačiau, kaip mano šeima leido laiką. Aš džiaugiausi galėdama „pailsėti“ su telefonu rankose kol vieną dieną man nuo telefono pradėjo skaudėti galvą, imti pyktis nuo įvairiausių skelbimų ir aš pasidėjau telefoną į šoną, išėjau į lauką su savo augintiniu. Ėjau lėtai, kvėpuodama grynu oru ir stebėdama kitus,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!