Kritinės situacijos akivaizdoje aiškiausiai matome savo prioritetus

Kritinės situacijos akivaizdoje aiškiausiai matome savo prioritetus. Pateikite kelis ribinių situacijų pavyzdžius Lietuvių literatūroje ir argumentuotai aptarkite, kokie prioritetai pasirinktuose kūriniuose buvo svarbūs.
Mes net nesusimąstome, kokie esame nuobodūs, skubėdami į darbus, kurių nekenčiame tam, kad užsidirbtume pinigus filmams, kurių nemėgstame ir knygoms, kurių neskaitome; kalbame apie dalykus, kurie mūsų nedomina su žmonėmis, kurių vardų nepamename, o galiausiai ir mirštame pagal griežtą grafiką laimingi, kad mums pavyko išvengti didesnių problemų. Visa tai mes vadiname paprastu, ramiu gyvenimu ir linkime jo savo vaikams, mokome juos užkirsti kelią netikėtumams ir numirti taip, kaip miršta visi. Vis dėlto nebūtų įmanoma, jei šis preciziškai sukaltas laikrodukas taip ir tiksėtų visus aštuoniasdešimt gyvenimo metų nė karto nestrigdamas. Jo nuklydimą, vėlavimą ar suskubėjimą vadiname kritinėmis situacijomis, kurių akivaizdoje įprasti žmogaus veiksmai atrodo beprasmiai ir nereikalingi, kuomet buitinės mūsų problemos ima atrodyti nieko vertos. Tai gali būti staiga užklupusi liga, artimojo netektis, karas ar bet kokia kita pozityviai neskambanti situacija. Nors ir norėtųsi to niekada nepatirti, būtent tokiais momentais žmogus suvokia, kas jam gyvenime iš tiesų svarbu, kokie yra jo tikrieji prioritetai (tarsi išgryniną save kaip žmogų), kurie puikiai matomi ir Lietuvių literatūroje vaizduojamose ribinėse situacijose.
Balio Sruogos romane „Dievų miškas“ į konclagerį patekęs žmogus stengiasi savyje išlaikyti žmogiškumą, net ir patirdamas protu nesuvokiamą jo (lagerio) žiaurumą. Konclageryje žmogus sužvėrėja, o jo vienintelis likęs tikslas – išgyventi. „Štai dar pernai rudenį aš pats vienam valkatai kaulus sukračiau už tai, kad jis vos spėjusiam mirti lavonui išplėšė kepenis ir pradėjo žalias ryti. Ar tu, knygų žiurkė nelaimingas, gali įsivaizduoti žmogaus padėtį, kad jis taip pasiunta ir žmogėdra darosi? Ar jis žmogėdra ir gimė? Ne! Gimė jisai, kaip ir visi žmonės. Turėjo tėvus, turėjo tėvynę... Lageris ką iš jo padarė!“. Atrodytų, jog profesoriaus, apie kurį pasakojama romane, tikslas lygiai toks pat, koks yra ir tų, kurie dėl duonos kąsnio pasiryžę perkąsti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!