Pasaulis įdomus savo įvairove, o ne vienodumu

Pasirinkę vieną iš siūlomų temų, parašys samprotavimo arba literatūrinį rašinį.
Apimtis - mažiausiai 500 (pasirinkę VBE tipą) ar 400 (pasirinkę MBE tipą) žodžių.
Vertinimo kriterijai - BE. Vertinimas - pažymys.
Balas (100 proc.), pažymys (10)
Sampr. rašinys:
temos, problemos supratimas.
Literat. rašinys:
temos supratimas.
Sampr. rašinys:
argumentavimas, pagrindimas.
Literat. rašinys:
kūrinių analizė, interpretavimas.
Sampr./ literat. rašinys:
struktūra.
Sampr. rašinys:
rėmimasis privalomu autoriumi ir jo kontekstu.
Literat. rašinys:
rėmimasis kontekstu.
Gramatika ir leksika
Rašyba
Skyryba
Teksto raiška, stilius, logika
7
7
4
3
9
15
14
20
100
100/10
4
4
3
3
5
13
11
14
71
74
„Pasaulis įdomus savo įvairove, o ne vienodumu“ pagrįskite šią mintį literatūra
(rašinio tema)
Įvairovė vyrauja visose egzistuojančiose formose. Tai įžvelgti galima tiek stambiose visatos platybėse, tiek mūsų smulkioje žemės buityje, pačiuose mūmyse ir mus supančioje aplinkoje. Iš tiesų, tai nuostabus reiškinys, kuris paverčia pasaulį įdomiu bei yra įkvepiantis kūrybai ir savirealizacijai. Įvairovė taip pat paradoksaliai yra tautas vienijanti stichija, kuri suburia ir saugoja unikaliomis kalbomis kalbančias, išskirtines tradicijas puoselėjančias bendruomenes, kaip tai yra aiškinęs Mykalojus Daukša „Postilė“ prakalboje. Jo nuomone, tautos išskirtinumas yra natūralus reiškinys, būtinas deramai pasaulio tvarkai palaikyti. Tuo tarpu Antanas Škėma įrodo savo romane „Balta drobulė“, jog egzistuoja kultūros, paremtos banalumu ir vienodumu. Tuo autorius sieka įrodyti, jog pasaulis privalo remtis unikalumu, o ne tendencijomis, mada ir vienodumu, nes šie žlugdo žmogų morališkai.
XVI a. Lietuvos katalikų bažnyčios kontrreformacijos veikėjas, kunigas ir švietėjas Mykalojus Daukša „Prakalba į malonųjį skaitytoją“ aiškina, jog savo išskirtinio bruožo - kalbos - išsižadėjimas yra lyg nusižengimas pasaulio tvarkai. Garsieji žodžiai „Kas per keistenybės būtų tarp gyvulių, jeigu varnas užsimanytų suokti kaip lakštingala, o lakštingala – krankti kaip varnas, ožys – staugti kaip liūtas, o liūtas – bliauti kaip ožys?“ nurodo autoriaus nuostabą apie lietuvių didikų norą kalbėti lenkiškai. Visgi įvykus Liublino unijai LDK žemėse tapo paranku šnekėti svetima lenkų kalba, nes ši buvo naudingesnė ir plačiau naudojama visuomeniniame gyvenime, tuo tarpu bendravimas lietuviškai pamažu virto tik provincijoje gyvenančių ir neišprūsusių valstiečių reikalu. Esant tokiai dideliai svetimos kultūros įtakai, lietuviškoji išsilavinusi diduomenė lėtai virto lenkiškąja, o tai pranašavo galimą lietuvių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!