Krikščionybė Lietuvoje

Ne krikščionybė, kaip koks priešas, pavergė Lietuvą, bet tie patys lietuviai, kurie nuo amžių gyveno Lietuvos teritorijoje, tapo krikščionimis. Į jų širdis krito Dievo žodžio sėkla, jose ji prigijo ir nešė vaisių.
Senieji lietuviai, dar būdami pagonys, jau turėjo „krikščioniškų“ dorybių. Tai pastebėjo XI a. kronikininkas Adomas Bremietis.
Nesigilindami į tai, iš kur atsirado ir kaip senuosiuose lietuviuose išsivystė tie sudvasinto pasaulio, virš jo esančio ir jį valdančio dievo ir dvasinės žmogaus dalies nemirštamumo tikėjimai, galime sakyti, kad visa tai turėjo tiktai palengvinti lietuviui suprasti ir priimti krikščioniškąjį mokymą. Jei pridursime, kad prie lietuvio būdo pagrindinių bruožų priklauso darbštumas, narsumas, savo krašto meilė, o kitų atžvilgiu vaišingumas, žmoniškumas, taikingumas, tai galime ir čia pritaikyti antrame amžiuje gyvenusio Bažnyčios tėvo Tertulijono aksiomą: siela krikščioniška jau iš prigimties. Bereikėjo tik tą „prigimtinį krikščioniškumą“ apvalyti, papildyti, praturtinti, ir jis galėjo sužibėti visame savo grožyje. Kaip tik toji aplinkybė paaiškina, kodėl krikščionybė lietuvyje įleido tokias gilias šaknis, bet taip pat, kodėl jis, ir būdamas krikščionis, vis dar laikėsi kai kurių senų papročių, ypač kai nebuvo kas jam raiškiai ir suprantamai paaiškintų krikščioniškąsias tiesas.
IX a. krikščionybė pasiekė Daniją ir Švediją, o X a. pasiekė ir Skandinaviją. Į krikščioniškųjų tautų šeimą įsijungė Lenkija 966 m., Kijevo Rusija 988 m. taip pat įsijungė savo valdovų krikštu.
Krikščionybė pirmiausiai yra apėmusi tikrąją Romos imperiją ir jos pietinę periferiją. Net Britanijoje ketvirtame šimtmetyje įvesta, daug misininkų davusių vokiečių sukrikščioninimui, o Prancūzijoje – trečiame. Romėnai nuo seno žiūrėjo į barbarus vokiečius, kurie tūnojo miškuose su nepasitenkinimu.
krikštyti baltų tautas
Kai krikščionybė pasiekė Lenkiją, Kijevo Rusia, misionieriai tada bandė nešti krikščionybę ir į baltų tautas, bet turėjo sustoti tik jas priėję. Iš Romos atvykęs Prahos vyskupas Adalbertas Vysla 966 m. pabaigoje nuplaukė iki Dancigo ir ten pakrikštijo daug vietinių gyventojų. Po to jūra pasiekė prūsų gyvenamąją Sembos sritį – vietoves, kur vėliau buvo įkurtas Karaliaučius –...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!