Krikščioniškos vertybės lietuvių literatūroje

Krikščioniškos vertybės lietuvių literatūroje

Kiekvienas žmogus savo gyvenime turi vertybių, kurios yra jo gyvenimo pagrindas, atrama, keliavedys. Krikščioniškoji vertybė - tai tikslas siekti amžinojo gyvenimo, sekti Jėzumi kelyje į Dievo tikintiesiems pažadėtą karalystę. Krikščioniškų vertybių pagrindu laikome tris dieviškas dorybes: tikėjimą, viltį ir meilę. Dievas jas įdiegė į mūsų sielas, kad susikurtume dorą gyvenimą. Krikščioniškos vertybės yra minimos ir lietuvių literatūroje. Kristijono Donelaičio poemoje ,,Metai“ yra aukštinamas pamaldumas , Jono Biliūno apsakyme ,,Ubagas“ vaizduojamas gebėjimas atleisti kitam, Justino Marcinkevičiaus dramoje ,,Mažvydas“ parodoma meilė artimui.

,,Kas išpažins mane žmonių akivaizdoje, ir aš jį išpažinsiu savo dangiškojo Tėvo akivaizdoje. O kas išsigins manęs žmonių akivaizdoje, ir aš jo išsiginsiu savo dangiškojo Tėvo akivaizdoje“ (Mt 10, 32-33). Tikėjimas yra pagrindinė krikščioniškoji vertybė, kuri užtikrina žmogui amžinąjį gyvenimą. Liuteronų kunigas, Tolminkiemio parapijos klebonas, Kristijonas Donelaitis, gimęs valstiečių šeimoje Mažojoje Lietuvoje, tapo pirmuoju didžiu lietuvių poetu, sukurusiu pasaulinio pripažinimo sulaukusią poemą ,,Metai“. Būsimasis būrų švietėjas mokėsi ir studijavo Karaliaučiuje, kur įgavo visapusišką, Apšvietos žmogui būdingą išsilavinimą. Kristijonas Donelaitis studijavo teologiją ir buvo vienu iš tuo metu tarp Karaliaučiaus teologų liuteronų paplitusiu pietizmo sąjūdžio nariu. Pietistai stengėsi stiprinti žmogaus pamaldumą, jo jausminį ryšį su Dievu. Jie skatino žmones gyventi kukliai, saikingai, darbščiai, pasitenkinti tuo, kas Dievo duota. Pietizmo idėjas Kristijonas Donelaitis reiškė poemoje ,,Metai“. Kūrinyje verti pagarbos yra tik tie, kurie tiki Dievu bei laikosi Dešimties Dievo įsakymų. Šališkas pasakotojas kritikuoja ,,ponpalaikių“ ir ,,nenaudėlių“ būrų puikybę, godumą, persivalgymą, pasigėrimą bei tingėjimą, o aukština ,,viežlybų“ būrų nuolankumą, dosnumą, maldingumą, meilę artimam, susivaldymą valgant ir geriant. Poemoje atskleidžiama, jog ,,viežlybas“ žmogus yra tas, kuris ne tik sąžiningai dirba ir neišsižada savo tėvų kalbos, bet tiki Dievą ir padoriai gyvena. Poemoje kuriamas vienintelio Dievo Tėvo galybės išaukštinimas: ,,Dievs visagalįs, kur svietą visą sutvėrė/ Ir mum žmogiškus ūmus ir razumą davė“ (VD,69). Viešpaties pasaulis pastovus ir darnus, jis į jį

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!