Kraujo ligos

KRAUJO LIGOS Mažakraujystės • Kaulų čiulpų aplazija • Geležies stokos mažakraujystė • Įgimta sferocitinė hemolizinė Hemoblastozės Leukemijos Hemostazės ligos Autoimuninė trombocitopeninė purpura Koagulopatijos Hemofilija Kraujagyslių ligos Vaskulitai – slauga, sergant hemoraginiu vaskulitu Paruošta 2006-01-30 Dėst. Judrė Česevičienė Anemijos – mažakraujystės Anemija (gr.anaemia – be kraujo) ar mažakraujystė – patologinė būklė, kai sumažėjus hemoglobino (Hb) koncentracijai ir eritrocitų skaičiui, organizme sutrinka deguonies apykaita – atsiranda hipoksija ir hipoksemija. Hb koncentracija kraujyje priklauso nuo amžiaus, lyties, geležies koncentracijos, maitinimo, tėvų Hb lygio, eritropoetino, augimo hormono, testosterono kiekio, vaiko gestacinio amžiaus gimimo metu. Todėl ir sveikų vaikų Hb būna nevienodas. Skiriamos: • anemija dėl kraujavimo, • anemija dėl sumažėjusios eritrocitų gamybos, • anemija dėl eritrocitų brandos defektų ir neefektyvios eritropoezės, • hemolizinė anemija. Anemijos sindromo požymiai bendri daugeliui pacientų, neatsižvelgiant į anemijos priežastį. Anemijos požymių sunkumas priklauso nuo Hb kiekio ir eritrocitų skaičiaus, laiko, per kurį išryškėjo mažakraujystė, ir organizmo kompensacinės galios. Odos ir gleivinės blyškumas atsiranda anksti, priklauso ne tik nuo Hb koncentracijos, bet ir nuo amžiaus, odos spalvos, paviršinių odos kraujagyslių. Blyškumas vertinamas pagal ausų kaušelių, akių junginės ir burnos gleivinės spalvą. Blyškus būna nagų guolis, pakinta nagų forma, vaikų oda sausa, šiurkšti, blogai auga plaukai, nagai, lūžinėja. CNS pokyčiai: pacientai dirglūs, jautrūs, kaprizingi. Būna galvos skausmas, svaigulys, regos sutrikimai (mirga akyse), progresuojant anemijai vaikai tampa vangūs, apatiški, gali būti psichikos sutrikimo požymių. Dažnai netenka apetito, valgo neįprastas medžiagas: žemę, kalkes, popierių. Širdies ir kraujagyslių sistemos pažeidimas. Gali atsirasti tachikardija, auskultuojant girdima sistolinių ūžesių, sunkėjant anemijai, gali atsirasti dusulys, krūtinės skausmas. Dėl kraujagyslių spazmų gali skaudėti blauzdas, šalti kojos, ryškėja polinkis kraujuoti, atsiranda edemų. Raumenų ir kaulų sistemos pažeidimas. Vienas pirmųjų ir pagrindinių anemijos požymių – bendras silpnumas (dėl deguonies stokos, pakenkus skersaruožius raumenis). Vaikai mažai juda. Raumenyse besikaupianti pieno rūgštis sukelia mėšlungį, raumenų trūkčiojimą, protarpinį šlubumą. Dėl eritropoezės pokyčių keičiasi kaulų forma, deformuojasi skeletas, išbujojus kaulų čiulpams, naktimis kamuoja kaulų skausmai, kaulai gali savaime lūžti, būna dantų dygimo ir augimo anomalijos. Lytinės sistemos pokyčiai. Daugeliui mergaičių, sergančių mažakraujyste, vėluoja lytinė branda, mėnesinės nereguliarios ar išvis nebūna. Berniukams lėčiau formuojasi antriniai lytiniai požymiai. Kiti simptomai. Dėl įvairios kilmės hemolizės gali būti nuolatinė ar laikina gelta, subfebrili temperatūra. Padidėja sergančio kepenys, blužnis, sutrinka ligonio imunitetas. Kai yra įgimta anemija, gausu įvairių sklaidos defektų. Anemija dėl sumažėjusios eritrocitų gamybos: Kaulų čiulpų aplazija (KČA) ar pamcitopenija. Gali būti įgimta ar įgyta. Atsiranda dėl kraujo ląstelių gamybos slopinimo kaulų čiulpuose. Įgytos kaulų čiulpų aplazijos (aplazinės anemijos) atsiradimui įtakos turi genetiniai, cheminiai, fiziniai veiksniai, virusai, kai kurie vaistai, jonizuojanti spinduliuotė. Dažniausiai serga 7 – 10 m. vaikai, liga paplitusi Tailande, Kinijoje, Indijoje. Kadangi įgyta aplaminė anemija įvairiuose pasaulio regionuose paplitusi skirtingai, manoma, kad šios ligos etiologijoje vyrauja aplinkos veiksniai. Požymiai. Priklauso nuo ligos sunkumo laipsnio, vyraujančio sindromo ir komplikacijų. Ligoniai skundžiasi vis didėjančiu bendru silpnumu, nuovargiu; vis labiau blykšta, prisimeta infekcinis karščiavimas; esant trombocitopenijai, išryškėja hemoraginis sindromas. Kepenys padidėja ir atsiranda gelta tuomet, kai aplazijos priežastis – hepatitas, periferiniame kraujyje – sumažėja visų kraujo forminių elementų skaičius. Kaulų čiulpai hipoplaziški ar aplaziški, juose daug riebalinio audinio. AA gali būti vidutinio sunkumo, sunki ir labai sunki. Pagal eigą gali būti ūmi (iki 3 mėn. trukmės), poūmi ( 3 – 6 mėn. trukmės) ir lėtinė. Slaugymas. Skiriant šiuolaikinį gydymą, išgyvena 68 – 75% ligonių. Kai yra sunki AA forma, turi būti atliekama kaulų čiulpų transplantacija. Taikoma eritrocitų masės, trombocitų transfuzijos, esant infekcijos požymių – antibiotikai. Slaugomi patalpose, kuriose yra oro filtrai, maitinami steriliu maistu, slaugantieji privalo griežtai laikytis rankų ir burnos higienos reikalavimų. Kaulų čiulpų transplantacija (KČT) atliekama nedažnai, nes jai reikalingas identiškas donoras. Donoras gali būti parenkamas ir per kaulų čiulpų banką. Prognozė priklauso nuo ligos sunkumo laipsnio. Kuo labiau pažeisti kaulų čiulpai, tuo prognozė blogesnė. Ligos baigtis priklauso nuo etiologinių veiksnių, sukėlusių ligą ir nuo savalaikio tinkamo gydymo. Nustatyta, kad ligoniai, turintys labai blogus kraujo rodiklius, bet nekraujuojantys ir neturintys infekcijos požymių, geriau reaguoja į gydymą negu kraujuojantys ir infekuoti. Daugiau kaip 5 m. išgyvena 70 – 80%. Anemijos dėl eritrocitų brandos defektų: Geležies stokos anemija – mažakraujystė (GSM). GSM dažniausia vaikų kraujo liga. Pagal PSO rekomendacijas diagnozuojama, kai veninio kraujo Hb vaikams iki 6 m. yra

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!