Kova dėl žmogaus orumo, rezistencijos būdai

XX a. viduryje visuomenė ir kiekvienas žmogus atsidūrė ties neregėtai tragiško išbandymo riba. Kilus Antrajam pasauliniam karui, kurį Lietuvoje lydėjo dar ir žiaurūs pokario metai, pasirodė, kad griūva visos ankstesnės gyvenimo normos, įprastinės moralės ir žmogiškumo kategorijos. Atramą praranda ne tik humanizmo vertybės, bet ir paprasčiausia elgesio logika. Tai, kas atrodė beprotybė, tampa realybe, o tariamas visuomenės padorumas tebuvo paviršius. Kintančio pasaulio akivaizdoje, didėjanti sunaikino grėsmė įžiebė žiežirbą rezistentų kūryboje. Nesibaigianti kova dėl žmogaus orumo bei totalitarizmo režimo, kuris neaplenkė ir Lietuvių tautos. Laikotarpis, kai valdžioje buvo įsitvirtinusi totalitaristinė politika, turėjusi tiek daug įtakos kultūrai ir spaudai. Karo metais Lietuvoje susiformavo neginkluota antinacistinė rezistencija, tarp kurios tikslų kultūra ir švietimas užėmė labai reikšmingą vietą. Pirmiausia kyla klausimas ar grėsmės akivaizdoje žmogus gali išlikti žmogišku, nepulti į neviltį, nesužvėrėti, ar bus jėgų kovoti dėl savo orumo? Apie tai kalba XX a dramaturgas, prozininkas Balys Sruoga savo atsiminimų knygoje „Dievų miškas“. Tai memuarinė knyga apie Štuthofo koncentracijos stovyklą. Autorius atvaizdavo visą žmogaus naikinimo sistemą, parodė stovyklos vadovus, sargybinius, tariamą kalinių savivaldą ir pačius kalinius. Kūrinyje kankinimo priemonės pasiekia neįtikėtino fantastiškumo, žmogaus sužvėrėjimas vaizduojamas šiurpiais vaizdais. Į visa tai žiūrima beteisio, neturinčio vilties išlikti, rezignavusio žmogaus žvilgsniu. Vienintelis ginklas tokioje aplinkoje prieš dvasinę anemiją yra aštri ironija. Ją autorius naudoja labai meistriškai - tragiškiausi momentai vaizduojami pro sarkastišką šypseną, sadistų kankintojų portretai piešiami ironiškomis spalvomis. ,,Mirtis yra paprastas dalykas, žymiai didesnio meno reikalauja gyvenimas’’ - yra pasakęs Balys Sruoga. Rašytojas nepasidavė vaizdams ir priešinosi visai agresijai savo eilėse siekiant išsaugoti vertybes, orumą. Žvelgti į įvykius konclageryje labai sunku, nes ten žmogus patenka į blogio pasaulį, kuriam Balys Sruoga priešinosi, neprarasdamas žmogiškųjų vertybių, pavyzdžiui, stovykloje nenešiojant kepurės, kad nereiktų jos nusiimt ir žemintis prie budelius. Tai parodo žmogaus sieki, net tokioje žlugdančioje sistemoje, nepalūžus kovoti už savo garbę, priešintis to laikotarpio sistemai. Antrą vertus,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!