Kooperacijos samprata ir raida Lietuvoje

Sakoma, kad ne viską galima nudirbti vieno žmogaus rankomis ir ne visada galima tinkamai nuspręsti pasikliaujant viena galva. Dėl to nuo senų senovės laukiniam žvėriui sumedžioti, trobai pastatyti, šuliniui iškasti, taip pat javapjūtės, mėšlavežio, kūlimo darbams dažnas Lietuvos valstietis šaukdavosi kaimynų ar giminių pagalbos. Taip gimė talkos – pačios paprasčiausios ūkiško bendradarbiavimo formos.
Neraguliarią bendrą valstiečių veiklą dažniausiai lemdavo kintantys poreikiai, iškilusi būtinybė ar paprasčiausiai – palanki proga. Susidarius šioms sąlygoms, susikurdavo vienokia ar kitokia bendradarbiavimo forma. Šiuos nereguliarius bendros valstiečių veiklos poelgius galima su išlygomis vadinti kooperacijos pradmenimis.
Svarbiausias “tikrosios” kooperacijos bruožas – pastangų ir išteklių sutelkimas, pagrįstas sutartimis, nuostatais ar įstatymais, garantuojančiais ilgai trunkantį (bent tol, kol leidžia ekonominės galimybės) jos dalyvių bendravimą. Darbo pasidalijimas tarp ūkio subjektų sukelia ir atvirkštinį procesą-darbo kooperaciją ir gamybinių ryšių tarp verslo subjektų plėtojimą.
Lotyniškai “kooperatio” reiškia “bendrą veikimą”, “bendrą darbą”. Lietuviškai šį reiškinį galėma vadinti sandarba arba talkos vardu. Kibernetiniu požiūriu – kooperatyvas, kaip ūkinis vienetas, yra sistema, sudaryta iš pirminių elementų – žmonių ir gamybos priemonių visumos. Tie žmonės, jungdamiesi į kooperatinę bendriją, visuomet turi aiškų tikslą ir numato priemones, kaip jį pasiekti. Kooperatininkai sukuria ir savitas organizacines jungtis, kurios geriausiai suriša juos tarpusavyje ir padaro atsparesnius aplinkai – kitoms ekonominėms jėgoms, dažnai prieš juos nusiteikusioms jeigu ne agresyviai, tai bent konkurenciškai. Pagal Pasaulinio kooperatyvų aljanso (PKA- ICA) apibrėžimą, kooperatyvas yra laisvanoriškas asmenų susivienijimas, įgyvendinantis bendrus ekonominius, socialinius ir kultūrinius poreikius per bendros nuosavybės ir demokratiškai valdomas įmones. Pagal PKA sistematiką, kooperatyvai yra skirstomi į šias grupes: 1.bankininkystės kooperatyvai ir kredito unijos; 2.darbuotojų (gamintojų) kooperatyvai; 3.draudimo; 4.energetikos; 5.komunikacijų; 6.statybos; 7.sveikatos priežiūros; 8.turizmo; 9.vartotojų; 10.žemės ūkio; 11. žuvininkystės.
Kooperacija gimė kapitalistinės santvarkos gelmėse, todėl dažnai jos žmonės ar organizacijos buvo sutapatinami su kapitalistinėmis. Tačiau jau kooperacijos klasikai aiškiai skyrė šias dvi įmonių formas. Jie aiškino, kad kooperatyvai – ūkinės, bet ne kapitalistinės įmonės.
Kooperacijos tikslai ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!