Lina Miškinienė
2007
Įvadas
Viena svarbiausių makroekonomikos problemų yra nedarbas. Daugelis žmonių netekę darbo, praranda pajamų šaltinį, patiria gyvenimo lygio smukimą, psichologinį diskomfortą. Todėl nedarbo problema yra politinių ir ekonominių diskusijų objektas. Ekonomistai tyrinėja nedarbą, norėdami nustatyti jo lygį, priežastis, makroekonominius ir mikroekonominius nedarbo nuostolius, perengti ir tobulinti vyriausybės užimtumo politiką.
Nedarbas yra apibūdinamas bedarbių skaičiumi ir nedarbo lygio rodikliais. Nedarbo lygį skelbia Statistikos departamentas ir Lietuvos darbo birža. Tačiau dėl skirtingų bedarbio sąvokų apibrėžimų nedarbo lygis, gyventojų tyrimų duomenimis ir darbo biržos duomenimis, yra skirtingi.
Šios temos tikslas – atskleisti, kodėl nedarbas yra neišvengiamas, kas lemia jo lygį, kokios yra nedarbo formos, kaip nedarbo lygį sumažinti.Tačiau realioje tikrovėje rinkos ekonomikos sąlygomis, kaip jau žinome, nedarbas egzistuoja.
Pirmuosiuose skyriuose apibrėžiamos nedarbo priežastys ir žmonių ryšys su bedarbyste. Vėliau supažindinama su socialiniais veiksniais, turinčiais įtakos nedarbui. Paskutiniajame skyriuje pateikiama 2003m nedarbo prognozė.
Dėstyme panaudota medžiaga apie žmogaus socialinę raidą Lietuvoje, darbo jėgą, užimtumą bei nedarbą.
Išvadose susistemintos pagrindinės priežastys, turinčios įtakos nedarbui, pateikti pasiūlymai kaip jį sumažinti.
1. Nedarbas
Požiūris į nedarbą kaip problemą kito priklausomai nuo situacijos darbo rinkoje. XX a.4-o dešimtmečio Didžiosios depresijos metu kilęs nedarbas reiškė milžinišką darbo išteklių eikvojimą.Todėl neatsitiktinai nedarbo problema dominavo mokslininkų tyrinėjimuose ir vyriausybių ekonominėje politikoje beveik pusę šimtmečio. Nedarbas buvo reiškinys, kurio reikėjo išvengti bet kokiais būdais.Gyventojų užimtumas tapo civilizuotų šalių ekonominės politikos tikslu.
Tačiau vėlesniais dešimtmečiais pradėjo formuotis naujas, visiškai kitas, požiūris į nedarbą.Imta manyti, kad bedarbiai darbo neturi tik trumpą laiką. Be to, daugelis žmonių ieško darbo pirmą kartą arba geresnio.Tuo remiantis teigiama, kad nedarbas atspindi tik pokyčius, būdingus dinamiškai ekonomikai, o ne išteklių švaistymą, ir nesąs opi problema.
Požiūris į nedarbą kaip problemą lėmė tai, kad pokario laikotarpiu jis niekada nepriartėjo prie Didžiosios depresijos lygio.Todėl akivaizdu, kad nedarbas kaip problema egzistuoja.
1.1. Nedarbo priežastys
Nagrinėjant svarbiausias nedarbo ir jo lygio kitimo priežastis atsižvelkime į dvi rinkos teorijos pozicijas: neoklasikinę ir keinsistinę.
Remiantis pagrindine neoklasikinės teorijos...
Šį darbą sudaro 7956 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!