Žinių visuomenė ir jos raida Lietuvoje

Visuomenė sudaro kiekvienos valstybės pagrindą. Tai istoriškai susiformavusi ir besivystanti žmonių, jų ryšių ir santykių visuma. Visuomenės bendravimas tai keitimasis žiniomis, informacija. Žinia – pranešimas apie įvykius, reiškinius, reikalus, pasikeitimus; informacija, faktai ir duomenys grindžiami tiesa, kurią galima nustatyti atitinkamomis patikrinimo ir įrodymo priemonėmis.
Todėl visuomenės pažinimas ir vystymas, žinių visuomenės kūrimasis reikalauja ypatingo dėmesio ir pastangų. Žinių visuomenė – informacijos amžiuje gyvenanti visuomenė, sugebanti efektyviai disponuoti turima informacija, naudojanti naujausias informacines technologijas bei nuolat atnaujinanti savo žinias. Tai šiandien besikurianti ir ateities visuomenė.
Šios aplinkybės dar kartą parodo, jog nagrinėjama tema yra labai aktuali. Juk visiems svarbu, kas mūsų laukia ateityje. Kokia kryptimi šiandien bus pasukta žinių visuomenės raida, tokią visuomenę turėsime ateityje.
Darbą sudaro du pagrindiniai etapai. Pirmame etape apibrėžiama žinių visuomenės sąvoka, analizuojama žinių visuomenės – kaip vieno iš Lietuvos valstybės raidos prioritetų kūrimo pamatai.
Antrajame etape didžiausias dėmesys skiriamas kryptims, kurios turi didžiausią įtaką žinių visuomenės formavimui. Tai mokslas ir švietimas, gyventojų kompetencija, kultūra, valstybės valdymas ir savivalda. Kitas svarbus skyriaus akcentas – ateities visuomenė. Darbe yra pateikiama ekonomikos rašytojo ir visuomenės veikėjo Peter Drucker mintys apie ateities visuomenės kūrimosi tendencijas. Anot mokslininko, ateityje laukiama daug precedento neturinčių naujovių, o pagrindinė vystymosi kryptis bus visuomenės kaip žinių visuomenės vystymasis.
Darbas yra baigiamas pagrįstomis išvadomis, kuriose paminimi svarbiausi žinių visumenės svarbos akcentai.
Žinių, žinojimo ir gebėjimų samprata formavosi nuo seniausių laikų. Pirmieji bandymai kurti ir panaudoti žinias stebimi dar pirmykštės bendruomenės gyvenime. Tai pasireiškė ženklų, simbolių bei primityvių technologijų naudojimu. Pirmykščiai žmonės iš kartos į kartą perdavinėjo naudingą informaciją apie papročius, empirinį išgyvenimo patyrimą bei tam tikras gamybos technologijas, nors ir paprastomis priemonėmis bei metodais. Jų sugebėjimas prisitaikyti prie gana nepalankių gyvenimo sąlygų priklausė nuo turimų ir produktyviai naudojamų žinių kiekio. Kasdienės, gyvenimiškos, praktinės žinios paprastai buvo išreiškiamos faktų suvokimu, konstatavimu ir apibūdinimu. Todėl kasdieniniame gyvenime pasireiškiančios žinios pastebimos ir įvardijamos kaip siekiančios...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!