Elektroninės bankininkystės raida ir perspektyvos Lietuvoje

Įvadas Elektroninė bankininkystė pasaulyje plėtojasi labas sparčiai. Lietuvoje jos paslaugos pradėtos teikti visai neseniai. Bankams elektroninė bankininkystė leidžia plėsti veiklą, rinkas, siūlyti klientams naujų produktų ir paslaugų, stiprinti užimamą konkurencinę padėtį. Plėtojant šią veiklos sritį, didėja visos bankų sistemos efektyvumas, mažėja sandorių sudarymo sąnaudos. Klientams siūlomas patogesnis ir greitesnis aptarnavimas, mažesnės banko paslaugų kainos. Elektroninės bankininkystės sistema tampa integralia atviros pasaulinės socioekonominės sistemos dalimi; tai procesas, kuris nuolat tobulinamas ir plečiamas. Naujų technologijų šioje srityje diegimas ir tolimesnės jų vystymosi ir paplitimo perspektyvos bei tempai daro nagrinėjamą temą aktualia tiek teoriniu, tiek praktiniu aspektu. Ateityje Lietuvos ir užsienio bankai vis daugiau paslaugų teiks elektroninėmis priemonėmis. Elektroninės bankininkystės paslaugos leis išlaikyti esamus ir pritraukti naujų klientų, mažinti sąnaudas. Tačiau jos turi atitikti klientų poreikius, apie jas reikia nuolatos informuoti, turi būti užtikrintas elektroninių operacijų saugumas. 1. ELEKTRONINĖS BANKINIKYSTĖS SISTEMA 1.1. Elektroninės bankininkystės samprata Apibrėžti elektroninę bankininkystės sistema (EBS) yra sunku, nes Lietuvos Respublikoje, šio termino neapibrėžia nei vienas norminis aktas. Bendru atveju, elektroninę bankininkystės sistemą galima įvardinti įrangą ar kortelę, kurios vartotojas naudoja specialias technologijas (pvz. plastikines korteles su magnetine juostele arba mikroprocesoriumi; programinę įrangą personaliniame kompiuteryje įjungtame į kompiuterių tinklą) leidžiančias tiesiogiai atsisakyti su tiekėjais ar pardavėjais nenaudojant grynųjų ir kitų tradicinių būdų. Šiuose atsiskaitymuose dalyvauja prekės ar paslaugos pardavėjas, jų pirkėjas ir bankas, ar kita finansinė institucija, kaip tarpininkas. Kiekvienas operacijos dalyvis turi skirtingus motyvus ir poreikius. Banko tikslas – suprasti tų motyvų bei poreikių skirtumus ir surasti optimaliausią variantą bendriems klientų tikslams įgyvendinti. Modernus bankas siekia garantuoti savo klientams greitus, ekonomiškus ir patogius atsiskaitymus, bei maksimizuoti savo pelną iš mokėtojų paslaugų. Šiuo metu bankai intensyviai siūlo elektroninės bankininkystės sistemos paslaugas, tai kompiuterinė bankininkystė, internetinė bankininkystė, mokėjimo kortelės. 1 schema. Elektroninės bankininkystės sistemos struktūra. 1.2. Elektroninės bankininkystės raida Elektroninės bankininkystės pradžia laikomi 1995 metai. Tada internetu pradėtos teikti pagrindinės banko paslaugos. 2000 m. gegužės mėnesį prasidėjo nauja elektroninė bankininkystės era – be pagrindinių banko paslaugų pradėtos teikti elektroninės komercijos, komunalinių mokėjimų, pajamų deklaravimo, elektroninės sąskaitos, SMS ir WAP banko paslaugos. Lietuvoje pirmosios elektroninės bankininkystės paslaugos pradėtos teikti 2000 m. balandžio mėnesį, pirmasis tokias paslaugas įsivedė bankas Snoras. Tų pačių metų gegužę tokiomis paslaugomis pradėjo naudotis Medicinos bankas, liepa – „Hansa – LTB“ ir Ūkio bankas, rugsėjį – Vilniaus bankas ir Šiaulių bankas, 2001 metų lapkritį naujovę perėmė ir bankas Parex. Klientai atlikdami mokėjimus patys, sutaupo ir laiko ir pinigų - vietiniai pavedimai internetu yra 2 kartus pigesni negu atliekant juos banko skyriuose. Populiariausia paslauga, kuria naudojamasi internetu, yra atsiskaitymai už komunalinius patarnavimus bei įvairios įmokos (telekomunikacijų, draudimo bendrovėms, kabelinėms televizijoms ir t.t.) Patys bankai irgi suinteresuoti, kad kuo daugiau paprastų finansinių operacijų būtų atliekama virtualioje erdvėje. Tai leidžia kvalifikuotiems banko specialistams daugiau laiko ir dėmesio skirti klientų konsultavimui, individualių finansinių sprendimų paieškai. Nors virtualios bankininkystės plėtrai jau prieš kelerius metus užžiebta žalia šviesa, tačiau jos šuoliai, bankininkų nuomone, galėtų būti dar platesni. Šiandien sunkiai rasti didesnę Lietuvos įmonę, neturinčią prieigos prie interneto. Pastaruoju metu jaučiamas pagyvėjimas ir tarp smulkaus ir vidutinio verslo įmonių, tačiau didesnei daliai gyventojų galimybė kasdien naudotis kibererdvės privalumais – tik siekiamybė. Interneto kavinės bei bankų pastatyti infoterminalai sprendžia ši problemą tik iš dalies. Kita problema – gyventojų, ypač vyresnio amžiaus, konservatyvumas interneto atžvilgiu. Jie internetinę bankininkystę vertina atsargiai, nors į jos plėtrą ir saugumą bankai kasmet investuoja daug lėšų. Tačiau bankininkai neabejoja, jog kartu su interneto skvarba plėsis ir elektroninės bankininkystės paslaugos, nes praktika rodo, jog kartą pabandęs virtualaus banko paslaugas klientas nuolat jomis naudojasi. 1.3. Elektroninės bankininkystės rizika Užsienio autorių darbuose nurodoma, kad elektroninės paslaugas teikiantys bankai dažniausiai susiduria su 4 rūšių rizika: strategine, veiklos (operacine), reputacine ir teisine. Strateginė rizika susijusi su banko strategijos kūrimu ir jos įgyvendinimu: jei banko strategija turi trūkumų, bankas gali patirti labai didelių nuostolių. Veiklos rizika apima banke naudojamų informacinių sistemų riziką, saugumo riziką, interneto paslaugų teikėjo riziką, personalo ir vadovų kompetencijos riziką. Reputacinė rizika – tai rizika, kad gali prarasti daug fondų bei vartotojų. Teisinė rizika susijusi su įstatymų, taisyklių, nusistovėjusių normų nesilaikymu arba jų pažeidimais, ji kyla ir tais atvejais, kai sandorio šalių teisinės pareigos ir įsipareigojimai nėra aiškiai apibrėžti. Dar elektroninei bankininkystei būdinga kredito, likvidumo, palūkanų normų, užsienio valiutos, rinkos, infliacijos, politinių įvykių ir kitokia rizika. Viena aktualiausių elektroninei bankininkystei yra veiklos rizika ir jos valdymas. Galima skirti kelias jos rūšis: 1.Banko informacinių sistemų diegimo ir integravimo rizika. Plėtojant elektroninę bankininkystę kyla informacinių sistemų integravimo, elektroninėms paslaugoms teikti pritaikytų ir anksčiau naudotų informacinių sistemų suderinamumo problemų. Riziką kelia ir netinkamas informacinės sistemos parinkimas, diegimas, priežiūra. Informacinės sistemos gali neatitikti vartotojų reikalavimų, veikti per lėtai. Technologijoms nuolatos tobulėjant, kyla ir naudojamų sistemų moralinio nusidėvėjimo problemų. Įrangą reikia nuolatos atnaujinti. Jei bankas to nedarys, jis pralaimės konkurencinėje kovoje. 2. Gaunamų ir siunčiamų duomenų atitikimo rizika. Esama rizikos, kai siunčiami ir gaunami duomenys gali būti netikslūs, pavyzdžiui, banko klientui telefonu gali būti neteisingai nurodytas sąskaitos likutis. 3. Banko pasiekiamumo rizika. Naudotis elektroninės bankininkystės paslaugomis turėtų būti patogu ir lengva, prie banko sistemų vartotojas turi prisijungti greitai ir saugiai. Klaidos, daromos teikiant elektronines paslaugas, skatina klienus rinktis kitą banką. Vis dėlto Lietuvoje kartais pasitaiko internetinės bankininkystės sistemų ar bankomatų veiklos sutrikimų. 4. Elektroninių operacijų saugumo rizika. Periodiniuose leidiniuose neretai pasirodo informacijos kad Lietuvos komercinių bankų teikiamos paslaugos nėra saugios. Saugumui grėsmę kelia; - neteisėtas įsibrovimas į banko informacinę sistemą, viruso paskleidimas (esant nepakankamai informacinių sistemų apsaugai, įsibrovėliai gali pasiimti pinigus iš klientų sąskaitų, sugadinti duomenų bazes); - neteisėtas ar neteisingas klientų naudojimasis elektroninės bankininkystės paslaugomis (jei vartotojas nesilaiko nustatytų saugumo reikalavimų kyla didelė grėsmė asmeninės informacijos slaptumui); - banko darbuotojų sukčiavimai (nesąžiningi banko darbuotojai gali pakeisti duomenis, kad pasiimtų pinigus iš banke atidarytų sąskaitų ar gautų apie jas informaciją, perduoti slaptą informaciją nusikaltėliams ar kitaip su jais bendradarbiauti); - elektroninių pinigų klastojimas (nusikaltėliai gali pakeisti ar nukopijuoti elektroninius pinigus, kad įsigytų prekių ar pinigų, už juos neatsiskaitydami). 5. Trečiųjų šalių teikiamų paslaugų kokybės rizika. Tai rizika, keliama interneto, mobiliojo ryšio ir kitokių paslaugų teikėjų, su kuriais bankas sudaro sutartis. Jie gali neturėti reikiamos kompetencijos, nesuteikti paslaugų, kurias numatyta teikti sutartyje, ar suteikti nekokybiškas paslaugas. Bankai nekontroliuoja visų paslaugų teikimo operacijų, todėl gali kilti rizika ir dėl banko operacijų teisingumo, informacijos apie klientus saugumo. 6. Banko personalo kompetencijos rizika. Banko darbuotojai ne visada geba perprasti naujas technologijas ir jų veikimo principus. Dėl darbuotojų kompetencijos stokos gali kilti naujų informacinių sistemų diegimo ir priežiūros problemų. Elektroninės bankininkystės rizikos valdymui reikia skirti daug dėmesio. Bankai turi numatyti efektyvias rizikos valdymo procedūras ir prižiūrėti, kaip laikomasi. Elektroninės bankininkystės technologijos labai greitai keičiasi, atsiranda naujų rizikos veiksnių, todėl rizikos nustatymo ir valdymo planai turi būti nuolat peržiūrimi, ir, jei reikia, atnaujinami. 2. ELEKTRONINĖS BANKININKYSTĖS PASLAUGŲ TOBULINIMAS Dauguma Lietuvos ir Latvijos bankų skyrė ir tebeskiria ženklias investicijas naujų technologijų diegimui ir vizualiniam dizainui, tačiau skiria pernelyg mažai dėmesio realių vartotojų poreikių išsiaiškinimui bei vartotojo sąsajų praktiškumo, patogumo, ergonomiškumo užtikrinimui. Lietuvos ir Latvijos bankų pasirengimo aptarnauti klientus internetu tyrimas buvo atliktas įvertinus dvi stiprėjančias tendencijas, tiesiogiai veikiančias Lietuvos ir Latvijos komercinių bankų veiklą. Pirmoji tendencija: per pastaruosius keletą metų dauguma bankų suvienodino individualiems klientams skirtus produktus iki tokio laipsnio, kad konkuruoti savybėmis ar kaina jie faktiškai nebegali. Visiems rinkos dalyviams siūlant daugmaž vienodą bankinių produktų ir pasaugų pasirinkimą, konkurencinė kova persikelia į kitas sritis: tai pirmiausia bankų įvaizdžio ir prekinio ženklo („brando“ ) stiprinimas bei geresnis klientų aptarnavimas. Antroji tendencija: jau trejus metus tęsiasi spartus Lietuvos interneto vartotojų skaičiaus augimas, sukūręs prielaidas tikram paklausos sprogimui interneto bankininkystės srityje. Konsultacijų UAB „Metasite“ atlikto elektroninių bankų tyrimo duomenimis, internetu teikiamas paslaugas dar galima gerokai patobulinti. Bankų atstovai tikina nuolat tiriantys klientų poreikius ir tobulinantys elektroninius produktus, tačiau vartotojai ne visada patenkinti paslaugomis. Elektroninės bankininkystės tyrimą „Metasite“ atlieka antrus metus. 2004 m. tyrimo rezultatai pristatyti Rygoje vykusioje bankininkų konferencijoje. Baltijos šalių elektroniniai bankai vertinti pagal daugiau nei 110 kiterijų.. Pasak bankų atstovų, didžiausias elektroninė bankininkystės pranašumas yra tai, kad ji padeda taupyti klientų laiką, suteikia jiems nepriklausomybę geografiniu požiūriu, bankų paslaugomis galima naudotis septynias dienas per savaitę ir visą parą. Taigi įgyvendinti sprendimą klientas gali nedelsdamas. Naudos yra ir bankams. „Aptarnaujant klientus elektroniniame banke, sąnaudos sumažėja apie 30%”, - pabrėžia Valdas Bartkus, Ūkio banko Informacinių technologijų departamento direktorius. „Todėl, užuot investavus į platų aptarnavimo skyrių tinklą, galima skirti pinigų kitoms sritims – informacinėms technologijoms, produktams tobulinti”, - papildo Jaunius Marinskas, “ Nordea Bank Lietuva” Pardavimų plėtros ir palaikymo skyriaus vadovas. Tyrėjai pabrėžia, kad nors per metus Lietuvoje ir Latvijoje būta nemažai teigiamų pokyčių, dauguma šių šalių bankų tebeinvestuoja į naujų technologijų dizainą, o pernelyg mažai dėmesio skiria realiems vartotojų poreikiams išsiaiškinti bei vartotojo sąsajų praktiškumui, patogumui, ergonomiškumui užtikrinti. Rengiant internete skelbiamą informaciją, taip pat dažniau vadovaujamasi principu „dėkime ką turime“, visiškai neatsižvelgiant į tai, ko internete iš tiesų ieško paprasti vartotojai. Bankų atstovai tikina klientų poreikius tiriantys nuolat ir į juos reaguojantys, tačiau tyrimo duomenimis, vartotojai priekaištų elektroninės bankininkystės paslaugoms turi. 2 pav. Šaltinis: “The 2004 Baltic E-Banking Report“ „Metasite“, 2004 m. lapritis) Tyrėjų nuomone, Lietuvoje interneto vartotojų ratą papildo vis daugiau vyresnių, kompiuterius menkiau išmanančių žmonių, tad, norint užkariauti jų pasitikėjimą ir paskatinti naudotis elektroninėmis paslaugomis, teks skirti kur kas daugiau dėmesio, kad šios paslaugos būtų patogios ir aiškios naudoti. O ekspertų, galinčių kurti ergonomiškas, patogias naudoti elektronines sistemas, trūksta. Juo labiau kad šalies aukštosios mokyklos tokios pakraipos specialistų nerengia, o informacijos technologijų bendrovės kuriamai programinei įrangai ir vartotojo sąsajoms tobulinti skiria itin mažai dėmesio. Per artimiausius keletą metų ši padėtis turės keistis - arba įmonių ir organizacijų elektroniniai planai ir liks vien planais, įsitikinę tyrimo iniciatoriai. Kuo patogesnis elektroninis bankas, kuo daugiau paslaugų jis apima, tuo daugiau klientų juo naudojasi. Kita vertus, elektroninės bankininkystės vartotojų skaičiaus augimui didelę įtaką daro ne tik pačios elektroninės bankininkystės plėtra, bet ir apskritai kompiuterinio raštingumo, taip pat interneto naudojimo plėtra šalyje. „Metasite“ prognozuoja, kad aiškesnė priklausomybė tarp elektroninės bankininkystės sistemų patogumo bei aiškumo charakteristikų ir bankų klientų lojalumo išryškės per ateinančius 24 mėnesius. Tačiau tokiai priklausomybei pradėjus atsispindėti statistikoje, imtis skubaus šiandien atsiliekančių elektroninių bankų sistemų tobulinimo bus per vėlu: klientų lojalumo kitimas paprastai pasižymi didele inercija. 3. ELEKTRONINĖS BANKININKYSTĖS PERSPEKTYVOS LIETUVOJE Artimiausią dešimtmetį Lietuvos elektroninė bankininkystė sparčiai plėtosis, jos rinkoje toliau stiprės konkurencija. Dėl pingančio interneto ir telefono ryšio turėtų mažėti elektroninių paslaugų išlaidos. Konkurencinėje kovoje pranašumą įgis tie bankai, kurie klientams pasiūlys kokybiškesnių ir įvairesnių paslaugų. Taigi paslaugos vis labiau tobulės ir tenkins klientų poreikius. Jų diegiant vis daugiau, didės konsultacijų ir informacijos poreikis, bankai daugiau konsultacinių paslaugų teiks įmonėms. Nuolat didėjant interneto vartotojų skaičiui, visuomenės išprusimui informacinių technologijų srityje, turėtų labai sparčiai daugėti internetinės bankininkystės paslaugų vartotojų. 2004 metų pirmąjį pusmetį internetinės bankininkystės paslaugų vartotojų viršijo 784 tūkst. – palyginti su 2004 metų pradžia jų padaugėjo apie 23 proc., o augimas per pastaruosius 12 mėnesių sudarė 65 proc. Naujienų agentūros ELTA duomenimis, didžioji dalis - 89 proc. – internetinės bankininkystės klientų dabar tenka dviem didžiausiems šalies bankams – „Hansabankui“ (48.8 proc. rinkos) bei Vilniaus bankui (40.3 proc.) rinkos. „ Hansabanko“ internetinės bankininkystės paslaugos „hansa.net“ vartotojų skaičius nuo 2004 m. pradžios išaugo 11 proc. iki 383 tūkst., o Vilniaus banko paslaugos „VB Internetas“ – 29 proc. iki 315, 654 tūkst. Per metus “hansa. net“ vartotojų padaugėjo 41 proc., o „VB interneto“ – 83 proc. Pagal aktyvius internetinės bankininkystės klientus (bent kartą per mėnesį pasinaudojančių tokiomis paslaugomis) pirmauja Vilniaus bankas. Taip pat turėtų daugėti elektroninių žinučių ir mobiliosios bankininkystės paslaugų vartotojų, nes Lietuvoje geros sąlygos plėtoti mobiliąją bankininkystę: stiprūs mobiliojo ryšio operatoriai, jau dabar labai daug mobiliojo ryšio abonentų (vienam gyventojui tenka po vieną SIM kortelę). Mobiliosios bankininkystės paslaugomis labai patogu naudotis. Matyt, visuomet bus ir tokių klientų, kurie bendro pobūdžio informaciją ar informaciją apie savo sąskaitos dydį norės gauti telefonu. Mokamųjų kortelių išdavimo tempai bent metus neturėtų mažėti. Rinkai pilnėjant, bankai turėtų teikti papildomos paslaugos, pavyzdžiui, didinti kortelių turėtojų galimybes gauti paskolas. Turėtų būti plečiamos mokamųjų kortelių funkcijos, pavyzdžiui, atsiskatintomis už prekes ir paslaugas, galima taikyti nuolaidas. Lietuvos gyventojų piniginėse gausėja kreditų kortelių, Jų klientams siūlo ne tik didieji bankai, bet ir „Nordea Bank“, „Parex“, Ūkio bankas bei „Sampo bankas“. Bankininkai vis labiau paprastina kredito kortelių išdavimo sąlygas ir mažina tvarkymo mokestį. Anksčiau klientas, norėdamas gauti kredito kortelę, turėdavo belstis į banko duris ir įrodinėti savo patikimumą, o dabar nieko nebestebina telefono skambutis ir pasiūlymas gauti papildomų pinigų. Pastaruoju metu suaktyvėjo ir dar labiau plėsis kredito kortelių rinka. Tai paskatino keletas priežasčių. Pirma, debetinių kortelių rinka jau užpildyta. Antra, išaugusi naujų produktų paklausa. Kredito limito paslaugos populiarumas parodė, kad Lietuvos gyventojai mielai skolinasi savo vartojimo poreikiams patenkinti pasinaudodami mokėjimo kortelėmis. Lietuvoje toliau bus tobulinami bankomatai, plečiamos jų naudojimo sritys. Jau dabar jų paskirtis kur kas įvairesnė nei pinigų gryninimas, pavyzdžiui, naudojantis bankomatais, galima įsigyti draudimo polisą. Bankomatai gali būti naudojami reklamai, sumokėti už automobilių stovėjimą aikštelėse, užsisakyti taksi, viešbutį, gauti informaciją apie miesto įvykius ir k. Be vidaus veiksnių, elektroninės bankininkystės plėtrą Lietuvoje lems ir išorės veiksniai: technologiniai, teisiniai ir kt. Elektroninei bankininkystei plėtoti reikalingos techninės ir programinės įrangos netrūksta, jos turėtų užtekti ir didėjant paslaugų apimtims. Vienas iš svarbių veiksnių – kompiuterinis raštingumas. Nors Lietuvoje jam kelti dedama daug pastangų, kol kas kompiuterinis raštingumas dar gana žemas. Viena iš pagrindinių kliūčių plėtoti elektroninę bankininkystę Lietuvoje yra vis dar didelė interneto ryšio kaina. LITERATŪROS ŠALTINIAI 1. Andružytė R. Mokėjimo kortelių rinka suklėstojo. Verslo žinios, 2002, Nr.216, p. 5 2. Ar saugi internetinė bankininkystė? [interaktyvus]. [Žiūrėta 2005 m. vasario 20 d.]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!