Nedarbas ir gyventojų užimtumas: ekonominiai ir socialiniai nuostoliai, užimtumo perspektyvos, globalizacija ir migracija

Užimtumas – daugialypė kategorija, egzistuojanti visomis ekonominėmis formomis ir siejama su darbingo amžiaus asmenų veikla kuriant materialines ir dvasines vertybes.
Užimtumo problema buvo ir yra aktuali dėl nuolatinių pokyčių pasaulio ir atskirų šalių ekonomikoje, intensyvių globalizacijos, integracijos bei pažangių technologijų plėtros procesų, įtakojančių užimtumo ir nedarbo lygį.
Užimtumo bei nedarbo rodikliai atspindi tiek atskirų asmenų, tiek visos visuomenės vystymosi dėsningumus, todėl pastaruoju metu šie klausimai įgyja globalų mastą, o užimtumo įvertinimas leidžia numatyti bei modeliuoti efektyvų visos šalies ir jos gyventojų ekonominį vystymąsi.
Esant naujoms nedarbo didėjimo aplinkybėms ir jų sąlygotoms socialinėms bei ekonominėms pasekmėms, ypač svarbu numatyti nedarbo mažinimo, užimtumo bei visos ekonomikos plėtros priemones ir jų taikymo perspektyvas. Lietuvai tai tapo ypač aktualu įstojus į Europos Sąjungą, nes nacionalinė vystymosi politika turi atitikti ES užimtumo strategijos esmines kryptis, kurių pagrindiniai bruožai ir tikslai iš esmės yra tie patys.
Darbo tikslas – išanalizuoti nedarbo ir gyventojų užimtumo problemą, pateikti šios problemos sprendimo pavyzdžių.
Darbo uždaviniai:
1. išanalizuoti dabartinę užimtumo bei nedarbo situaciją Lietuvos ir tarptautinėje darbo rinkoje, sąlygojamoje globalizacijos procesų;
2. apžvelgti Lietuvos ir Europos Sąjungos užimtumo politikos priemones;
3. įvertinti Lietuvos gyventojų užimtumo didinimą valstybiniu ir įsijungimo į Europos Sąjungos darbo rinką aspektu;
4. pateikti įsidarbinimo galimybių Lietuvoje 2007m. lentelę.
Darbo metodas – mokslinės bei ekonominės literatūros ir statistinių duomenų sisteminė analizė.
1. Užimtumo ir nedarbo samprata
Nedarbas kaip socialinis – ekonominis reiškinys. Viena iš aktualiausių šiuolaikinių globalinių problemų yra ekonomiškai aktyvių gyventojų nedarbas, pasi­reiškiantis visose be išimties pasaulio valstybėse, neatsižvelgiant į jų politinę san­tvarką, pasiektą gamybos ir vartojimo lygį, egzistuojančias socialines vertybes ir kultūrinę raišką. Ne visos darbo jėgos panaudojimas jau tapo įprastu ir kasdieniu socialiniu ir ekonominiu reiškiniu, kurio pasekmės pirmiausia gula ant bedarbių pečių. Reikia pabrėžti, kad nedarbas kaip socialinė problema ėmė rastis kartu su kapitalistinių santykių plėtra ir tradicinės visuomenės irimu. Šie procesai skatino samdomojo darbo plitimą ir formavo vadinamąją rezervinę darbo armiją, į kurią įsiliedavo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!