Nedarbas Lietuvoje ir užimtumo struktūra

Nedarbas yra viena iš sunkiausiai sprendžiamų ekonomikos problemų, tarp kurių jis užima reikšmingą vietą, nes darbas yra ne tik žmogaus pajamų, bet ir socialinės padėties, pilnavertiškumo pagrindas. Ekonomikos požiūriu darbas – tai riboto ištekliaus, t.y. darbo jėgos, panaudojimas, gaminant norimas prekes bei paslaugas, todėl tiek atskiras žmogus, tiek visuomenė gauna didžiausias pajamas, kai dirba visi galintys ir norintys dirbti.
Šiuo metu Lietuvoje susiklosčius sudėtingai ekonominei situacijai, mūsų valstybė taip pat susiduria su nedarbo problema. Pasiekęs tam tikrą lygį, šis reiškinys neigiamai veikia pačius bedarbius, visuomenę bei valstybę. Manytina, kad 10 proc. nedarbas – grėsminga riba, dėl to valstybė turi imtis priemonių gyventojų užimtumui skatinti.
Nagrinėdama šią problemą, pirmiausia apibrėšiu darbo jėgos sąvoką bei nedarbo tipus, kurie teoriškai nusako ir jo priežastis.
Toliau apibūdinsiu pagrindinius rodiklius, pailiustruodama juos statistiniais duomenimis, parodančiais Lietuvos darbo rinkos būseną nuo nepriklausomybės atgavimo.
Galiausiai, bus išskirti du nedarbo pasekmių tipai (mikro- ir makroekonominis), nedarbo Lietuvoje priežastys ir jo mažinimo priemonės.
Prieduose pateiktos vaizdinės priemonės padės palyginti darbe pateiktus duomenis tarpusavyje.
Nedarbo kategorija glaudžiai susijusi su darbo jėgos sąvoka, todėl kalbant apie nedarbą būtinas supratimas apie darbo jėgą. Darbo jėga yra darbingo amžiaus dirbantys ar aktyviai ieškantys darbo šalies žmonės. Vadinasi, nenorintys dirbti ir darbo neieškantys negali būti priskiriami prie bedarbių. Darbo ištekliais nelaikomi asmenys iki 16 metų amžiaus, studentai, kareiviai, ligoniai, besigydantys specialiose gydymo įstaigose (pvz., psichiatrinėse ligoninėse), specialiose pataisos įstaigose esantys asmenys, namų šeimininkės, kurioms nemokamas darbo užmokestis, pensininkai ir t.t., nors pastarųjų darbas gali būti daug sunkesnis nei dirbančių firmose ir valstybinėse įstaigose. Vadinasi, visiškas užimtumas nereiškia, kad visi privalo dirbti.
Taigi, visuomenę pirmiausiai galima suskirstyti į:
1. Individus, kurie dirba arba pasiruošę ir nori dirbti;
2. Individus, kurie dėl asmeninių priežasčių negali ar nenori dirbti.
Lietuvos statistikos departamentas patikslino pagrindines darbo rinkos sąvokas:
Darbo jėga – tai visi sulaukę 16 metų užimti gyventojai ir bedarbiai. Žmonės, kurie nei dirba, nei aktyviai ieško darbo, nepriskiriami...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!