Nedarbo ir užimtumo lygis Lietuvoje

Viena svarbiausių makroekonomikos problemų yra nedarbas. Darbas yra ne vien žmogaus pajamų, bet ir socialinės padėties, pilnavertiškumo pagrindas. Ekonominiu požiūriu darbas – tai riboto ištekliaus panaudojimas, gaminant prekes ar paslaugas. Būtent dėl to ir visuomenei, ir atskiriems asmenims yra geriau, kai visi, kurie nori ir gali, dirba, nes tuomet gaunamos didžiausios pajamos. Tačiau visiško, šimtoprocentinio užimtumo būti negali (kiek vėliau įrodysim kodėl), todėl pagrindinis makroekonomikos tikslas šiuo klausimu yra kaip sumažinti nedarbą, kad pasiekti optimaliausią užimtumo lygį.
Atsižvelgiant į ekonominę situaciją, bei valstybių pastangas, kiek įmanoma labiau sumažinti nedarbą ir buvo pasirinkta ši tema.
Šio darbo tikslas – įvertinti nedarbo lygį Lietuvoje pastaraisiais metais. Imamas laikotarpis 2005-ieji ir 2006-ieji metai.
6. Apžvelgti nedarbo ir visiško užimtumo reguliavimo būdus;
7. Panagrinėti pastarojo meto nedarbo situaciją Lietuvoje.
Darbas atliktas:
• Analizuojant ir sisteminant teorinę medžiagą.
• Analizuojant paskutinio meto Lietuvos statistikos departamento pateiktus duomenis apie nedarbą.
Darbo struktūra:
Pirmoje dalyje – „Nedarbo tipai“ analizuojami egzistuojantys nedarbo tipai, bei jų atsiradimo priežastys ir galimos pasekmės.
Antroje dalyje – „Bedarbių apskaičiavimas“ pateikiama informacija kaip apskaičiuojami bedarbiai.
Trečioje dalyje – „Nedarbo atsiradimo priežastys“ įvardijamos dviejų mokyklų – neoklasikų ir keinsistų – nedarbo atsiradimo priežastys.
Ketvirtoje dalyje – „Visiško užimtumo samprata“ aiškinama, kas tai yra visiškas užimtumas ir kaip jis apskaičiuojamas.
Penktoje dalyje – „Nedarbo pasekmės“ įvardijami nedarbo padaryti mikro- ir makroekonominiai nuostoliai.
Šeštoje dalyje – „Nedarbo ir visiško užimtumo reguliavimas“ vėl gi pateikiami dviejų mokyklų – neoklasikų ir keinsistų – nedarbo sprendimo būdai.
Septintoje dalyje – „Nedarbas Lietuvoje 2005 – 2006m.“ pateikiami Lietuvos Statistikos departamento duomenys apie nedarbo situaciją Lietuvoje, šių duomenų analizavimas.
Pats paprasčiausias nedarbo apibrėžimas yra kuomet darbingi visuomenės nariai, norintys ir galintys dirbti, neturi darbo. O visiškas užimtumas – tai situacija priešinga nedarbui, kuomet visi norintys ir galintys dirbti, turi darbą. Kad labiau suprasti nedarbo sąvoką, kiek plačiau šioje dalyje aptarsime nedarbo tipus ir nedarbo atsiradimo priežastis bei visiško užimtumo apibrėžimą.
Nedarbo tipai
Norint suprasti, kodėl kyla nedarbas ir kodėl...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!