Nedarbo lygis Lietuvoje, jo priežastys

Tarp daugelio ekonominių problemų reikšmingą vietą užima nedarbas.
Nedarbas – darbo (ir kapitalo) išteklių nepanaudojimas, dėl ko ūkio tikroji produkcija yra mažesnė už galimą.
Darbas yra ne vien žmogaus pajamų, bet ir socialinės padėties , pilnavertiškumo pagrindas. Ekonomikos požiūrius darbas – tai riboto ištekliaus panaudojimas, gaminant norimas prekes bei paslaugas. Dėl to tiek atskiras asmuo, tiek visuomenė gauna didžiausias pajamas, kai visi, kurie gali ir nori, dirba.
Visiškas užimtumas – tai bet kurios šalies ekonominės politikos tikslas. Tikrovėje rinkos ūkis daugiau ar mažiau nutolsta nuo šio tikslo: jis neaprūpina visus norinčius dirbti darbo vietomis. Taigi apie nedarbą tenka kalbėti kaip apie svarbią ekonominę problemą ir vyriausybės politiką, siekiant sumažinti nedarbo sukeliamus nuostolius.
Norėdami išsiaiškinti mus dominančią sąvoką, pirmiausia turime patyrinėti kitas su juo glaudžiai susijusias sąvokas.
Darbo jėga – tai visi dirbantys ir aktyviai ieškantys darbo šalies piliečiai, kitaip tariant, žmonės, kurie nori ir gali dirbti. Darbo jėgos šaltinis yra šalies gyventojai.
Gyventojai (P – population) – tai nuolatiniai šalies gyventojai, skaičiuojami metų pradžioje.
Tarptautinė darbo organizacija (TDO) gyventojus skirsto į ekonominiu atžvilgiu aktyvius ir neaktyvius. Pateikiama pagal TDO metodologiją sudarytą gyventojų klasifikacijos schemą.
1 pav. Gyventojų klasifikacija
Užimti gyventojai :
1) dirbantys už atlyginimą visą ar nevisą darbo laiką;
2) laikinai nedirbantys dėl ligos, atostogų; dirbantys pagal specialų grafiką; besimokantys, streikuojantys ir kt.;
3) dirbantys savarankiškai.
Bedarbiai:
1) gyventojai neturintys darbo, teikiančio pajamų;
2) gyventojai ieškantys darbo (besikreipiantys į įsidarbinimo įstaigas, tiesiog į darbdavius ir kt.);
3) gyventojai pasiruošę dirbti.
Neaktyvūs gyventojai:
1) moksleiviai ir studentai, lankantys dieninio mokymo įstaigas;
2) asmenys, gaunantys senatvės, lengvatines ar invalidumo pensijas;
3) namų šeimininkės ir asmenys, prižiūrintys vaikus;
4) netekę viltie rasti darbą ir jo nebeieškantys;
5) kiti asmenys, nenorintys dirbti.
Užimti gyventojai – tai dirbantys visų nuosavybės formų įmonėse, įstaigose, organizacijose bei ūkiuose, taip pat asmenys, atliekantys karinę tarnybą bei laikinai nedirbantys.
Bedarbiai – darbingi asmenys, kurie neturi darbo, bet aktyviai jo ieško, registruodamiesi įdarbinimo įstaigose ar apskaitomi kitais būdais.
Ekonominėje literatūroje šiam reiškiniui (kaip žmonės...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!