Nedarbo problemos, priežastys ir rodikliai Lietuvoje

Nedarbas Lietuvoje yra viena iš dabartinės darbo rinkos problemų. Kiekvienas, norintis kuo didesnės naudos sau, nesugeba šios krizės išspręsti. Valstybė neturi pakankamai lėšų, o ir kiekvienas darbdavys nori gerai kvalifikuotų ir turinčių nemažą stažą darbuotojų. Bedarbystės plitimas sukelia daug socialinių, demografinių, kriminogeninių, psichologinių problemų. Sumažėja šeimų disponuojamų pajamų dydis, neturintys darbo patiria daug stresų, nervinės įtampos, padažnėja alkoholizmo atvejų, žmonės emigruoja į kitas šalis ieškodami darbo, mažėja gimstamumas, nes nedirbantys tėvai negali išlaikyti savo vaikų.
Esant nedarbui, ekonomika niokojama, nes visuomenė praranda tas prekes ir paslaugas, kurias pagamintų bedarbiai. Nedarbas, kainų augimas, tai nepastovios ekonomikos požymiai.
Šiuo metu mūsų valstybė susiduria su viena aktualiausių problemų – nedarbu. Pasiekęs tam tikrą lygį, šis reiškinys neigiamai veikia pačius bedarbius, visuomenę bei valstybę. Nėra tikslių ekonominių ar sociologinių apskaičiavimų, tačiau manytina, kad 10% nedarbas – grėsminga riba. Šiuo metu Lietuvoje nedarbas siekia būtent tokį lygį. Nors oficiali darbo rinkos informacija neatitinka tikrovės, tad tikrasis bedarbystės lygis didesnis nei oficialus bedarbystės lygis (maždaug 20%) todėl valstybė imasi priemonių gyventojų užimtumui skatinti.
Santykinis skurdo lygis Lietuvoje pernai liko nepakitęs - 16 proc. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo ribos.
Statistikos departamento duomenimis, žemiau santykinio skurdo ribos pernai gyveno 26 proc. kaimo gyventojų, 9 proc. didžiųjų miestų ir 15 proc. kitų miestų gyventojų.
Santykinio skurdo riba pernai buvo 326 litai vienam ekvivalentiniam vartotojui, arba 881 litas dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų iki 15 metų amžiaus šeimai.
Tyrimo metu 2 proc. apklaustų šeimų ar asmenų priskyrė save gyvenantiems aukščiau vidutinio lygio, 62 proc. - vidutiniokams, 32 proc. - gyvenantiems žemiau vidutinio lygio, o 4 proc. atsakė, kad jie gyvena skurde.
Daugiau žmonių (24 proc.) mano, kad per pastaruosius 12 mėnesių jų gyvenimo lygis pablogėjo nei pagerėjo (15 proc.). 61 proc. visų apklaustųjų mano, kad per pastaruosius metus jų gyvenimo lygis nepasikeitė.
Sugrupavus apklaustuosius pagal vartojimo išlaidų lygį paaiškėjo, kad 10 proc. turtingiausiųjų gyventojų vartojimo išlaidos buvo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!