Nusikalstamumo, skurdo ir nedarbo Lietuvoje ryšio įvertinimas

Priėmė : dėst.
3. Nusikalstamumas ir jo prevencija.
3.2 Nusikalstamumo tendencijos Lietuvoje ir Europoje
3.3 Nusikaltimus padariusių asmenų socialinė padėis
IŠVADOS
LITERATŪRA
PRIEDAI
Įvadas
Šalies gyventojų užimtumas, jų nedarbas, nusikalstamumas ir skurdas yra viena opiausių ekonominių ir socialinių problemų, nuo kurių išsprendimo priklauso ekonominis krašto potencialas, vyriausybės veiklos įgyvendinimo rezultatas. Pastarieji procesai sudarė prielaidas apibendrinti gyventojų užimtumo ir nedarbo problemas bei priežastis šiame darbe.Užimtumo problema yra sudėtinga, kasdieną iškyla naujų uždavinių, ypač keičiantis politinėms bei ekonominėms gyventojų gyvenimo sąlygoms.
Skurstačių žmonių yra kiekvienoje šalyje, net ir pačioje turtingiausioje. Visiškai įveikti skurdo nesugeba ir turtingiausios valstybės. Mat jo priežastys įvairios, daugialypės. Jos priklauso iš dalies nuo valstybes politikos, iš dalies - nuo visuomenės kultūros, iš dalies - nuo paties žmogaus. Kovoti su skurdo priežastimis nėra lengva. Tam reikia suderintų valstybės ir visuomenės veiksnių.
Lygiai taip pat ir nusikalstamumas yra glaudžiai susijęs su šalies ekonomine, socialine, teisine ir politine padėtimi bei jos pokyčiais. Perėjimas prie rinkos ekonomikos iš esmės pakeitė visą ūkinę ir socialinę sistemą, pakito ir nusikalstamumo struktūra.
Perėjimas į naują ekonominę sistemą labai skausmingas, ypač Lietuvai, kuri savo nepriklausomybę atgavo tik 1991 metais. Ekonominės blokados, valstybinės nuosavybės privatizacijos metu nemažai žmonių neteko darbo. Jauni ir vidutinio amžiaus žmonės apskritai pirmą kartą susidūrė su nedarbu. Daugumai žmonių tai buvo skausmingas psichologinis lūžis, jį sunkino blogėjanti materialinė būklė, kuri tapo skurdo priežastimi. Pakitęs gyvenimas sugriovė senąją vertybių sistemą, tai savo ruožtu skatino nusikalstamumą.
1. Nedarbas, jo rūšys ir darbo rinka
1.1 Bendrosios sąvokos
Ekonominiuose literatūros šaltiniuose neišskiriamas vienas darbo apibrėžimas. J.Gaižiūnas darbą apibrėžia kaip savarankišku veiksniu virtusį išteklių ( žmonių gebėjimą ir norą dirbti), kuris nėra tinkmaas taupyti ir kaupti.autoriaus teigimu, darbas nėra turto analogas; šis tapatinamas su gamybinio ir ūkinio proceso metu pakitusia žmogaus veikla ( J.GAIŽIŪNAS, J, J.NIUAURA, A.VENGRYS, A.VITKŪNAS. Ekonomikos teorijos įvadas : studijų priemonė .1992, p 134). B. Harms (1999) darbą apibrėžia kaip protinių ir fizinių jėgų sąmoningą naudojimą, nukreiptą į poreikių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!