Nedarbas ir užimtumas Lietuvoje

Išvados.........................................................................................................................................20
Literatūra......................................................................................................................................21
ĮVADAS
Viena iš svarbiausių ekonominių problemų yra nedarbas. Daugelis žmonių, netekę darbo, praranda pajamų šaltinį, patiria gyvenimo lygio smukimą, psichologinį diskomfortą, todėl nedarbo problema yra politinių ir ekonominių diskusijų objektas. Ekonomistai tyrinėja nedarbą, norėdami nustatyti jo priežastis, lygį, parengti ir tobulinti vyriausybės užimtumo politiką.
Politinės, ekonominės ir socialinės reformos sąlygoja esminius pokyčius visose visuomenės gyvenimo srityse, jų tarpe ir apmokamo darbo sferoje: gamybos smukimas neišvengiamai įtakojo dirbančiųjų skaičiaus mažėjimą ir nedarbo lygio augimą; privatizacijos ir ekonomikos modernizacijos procesų pasekoje pasikeitė gyventojų užimtumo struktūra, atsirado naujos pagal ekonominį statusą užimtųjų grupės: darbdaviai, savarankiški ir samdomi darbuotojai.
Lietuvoje yra aktuali ir kita problema- gyventojų užimtumas. Palyginus su kitų metų statistika, situacija gerėja. Viena iš svarbiausių šios srities problemų yra jaunimo užimtumas. Pastaruoju metu, daugelyje Lietuvos miestų stengiamasi išspręsti jaunimo užimtumo, taip pat ir turistų apgyvendinimo viešbučiuose problemas.
Šio referato tikslas, parodyti nedarbo priežastis ir trumpai aptarti ekonomines pasekmes, bei svarbiausias mūsų šalyje teikiamas užimtumo paslaugas.
Bedarbiai ir jų statistika
Pagal Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) metodologiją, prie bedarbių priskiriami darbingo amžiaus gyventojai, užsiregistravę darbo biržoje ir atitinkantys tris reikalavimus vienu ir tuo pačiu metu:
Tiriamą savaitę neturėjo darbo arba privačios veiklos.
Per paskutines keturias savaites aktyviai ieškojo darbo.
Jeigu bus pasiūlytas darbas, pasiruošę dirbti dviejų savaičių laikotarpiu.
TDO pateiktas bedarbio apibrėžimas skiriasi nuo bedarbio sąvokos, priimtos Lietuvos statistikoje. Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymas teigia, kad bedarbiai yra nedirbantys, darbingo amžiaus darbingi asmenys, nesimokantys dieninėse mokymo įstaigose, užsiregistravę valstybinėje teritorinėje darbo biržoje kaip ieškantys darbo ir pasirengę profesiniam mokymuisi. Bedarbių registravimo, pašalpų skyrimo ir mokėjimo tvarką nustato LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. 1998 m. buvo pakeistos bedarbio statuso suteikimo sąlygos. Šiuo metu bedarbio statusas suteikiamas nedirbantiems asmenims nepriklausomai nuo jų darbo ir uždarbio netekimo priežasčių. Tai leidžia nedirbantiems, taip pat ir žemės ūkio bendrovės nariams, turintiems iki 3 ha dydžio žemės sklypus, naudotis visomis užimtumo ir socialinėmis garantijomis. Patikslintas bedarbio statuso apibrėžimas leidžia...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!