Nedarbas ir gyventojų užimtumas Lietuvoje

negu lengvai elgetauti.
Tarp daugelio ekonominių procesų reikšmingą vietą užima darbas, nes jis – ne tik žmogaus pajamų, bet ir socialinio statuso, pilnavertiškumo šaltinis. Visos ekonomikos požiūriu darbas duoda riboto ištekliaus – darbo jėgos – naudojimo prekių ir paslaugų gamybai efektą. Dėl to tiek atskiras asmuo, tiek visuomenė apskritai laimi, kai visi, kurie gali, dirba.
Šiais laikais labai sunku susirasti darbą. Todėl nedarbo lygis kiekvienais metais vis auga ir auga. Kaip išvengti šių problemų labai sunkus klausimas. Tikriausiai ir neįsivaizduojama, kad būtų taip, jog visi žmonės turėtų darbus. Tačiau šią problemą, vienokiais ar kitokiais būdais bandoma spręsti. Veikia įvairiausios institucijos, kurios stengiasi pagerinti padėtį visuomenėje darbo atžvilgiu. Kalbant apie nedarbą pirmiausia reikėų atskleisti problemas ir priežastis, kurios kelia nedarbo lygį Lietuvoje. Tik pačių žmonių noras ir visiškas užimtumas gali pakeisti padėtį mūsų visuomenėje. Mat, valstybė neturi pakankamai lėšų, o ir kiekviena prestižinė firma nori gerai kvalifikuotų ir turinčių nemažą stažą darbuotojų. Tačiau jaunuoliui įgyti stažą labai sunku ir taip jau jis įstoja į bedarbių gretas.
Šio referato tikslas atskleisti nedarbo priežastis, nedarbo ekonomines ir socialines pasekmes ir paanalizuoti statistinius bedarbystės duomenis ne tik visumos , bet ir moterų atžvilgiu Lietuvoje.
Nedarbas, t.y. nevisiškas užimtumas, ekonomine prasme yra visuomenės išteklių ir darbo neturinčių žmonių egzistavimo sąlygų ardymas. Jis sukelia ir neekonominio pobūdžio socialinių problemų.
Nedarbas yra nevienalytis reiškinys. Pavyzdžiui, Dž. Keinsas siūlė skirti nedarbą, atsirandantį laisva valia (savanoriškas nedarbas), ir prievartinį nedarbą. Pirmasis yra tada, kai laisvos darbo vietos nepritraukia nepritraukia nedirbančių žmonių dėl juos nepatenkinančio darbo užmokesčio lygio, antrasis – kai nedirbantis žmogus sutinka su esamu atlyginimo dydžiu, bet negali rasti paties darbo (darbo vietos).
Nedarbo lygis apskaičiuojamas kaip bedarbių procentinis dydis nuo bendro darbingų gyventojų (darbo išteklių) skaičiaus.
Nedarbo lygis – tai ekonominis rodiklis, nusakantis, kokia darbo jėgos dalis yra neužimta (NL =bedarbių skaičius / darbo jėgos skaičius *100%).
Taigi, nedarbo lygis parodo, koks yra bedarbių procentas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!