Konservuoto maisto produktų ydos

Gudrios šeimininkės sumąstė maisto saugojimą seniai seniai - tuomet, kai tik pradėjo gaminti daugiau nei įmanoma iš karto suvalgyti... Atsargos buvo džiovinamos, rūkomos, vėliau sugalvota jas šaldyti, o paskui pabandyta konservuoti. Viso šio triūso tikslas buvo paprastas ir labai buitinis: pailginti produktų galiojimo laiką, kad galėtume jais mėgautis tuomet, kai nusiskinti, išsikasti ar kitaip gauti negalime [7].
Pasaulio sveikatos organizacija konstatuoja, kad apie 50 proc. žmogaus sveikatos bei vidutinė gyvenimo trukmė priklauso nuo gyvensenos. Milijonus metų niekas negalvojo, ką, kiek ir kada valgyti – žmonių mitybą lėmė religinės, klimato ir gamtos sąlygos. Tik maždaug prieš 1,5–2 tūkstančius metų senovės gydytojai pradėjo nagrinėti ryšį tarp mitybos ir sveikatos. Pas mus, Lietuvoje, vis dar mėgstamas riebus, daug gyvulinių riebalų maistas, vartojama daug ir prasto maisto (kepto, konservuoto, su cheminiais priedais). Du trečdaliai lietuvių renkasi pačius pigiausius maisto produktus [1].
Mūsų visų sveikatai geriausia valgyti vietoje užaugintus sezoninius vaisius, bet tai ne visada įmanoma. Pakeisti sezoninius vaisius galima ir konservuotais vaisiais. Tačiau labai dažnai tokia pati porcija konservuotų vaisių turi dvigubai daugiau kalorijų bei cukraus nei švieži vaisiai [2]. Aukšta temperatūra, kuri reikalinga produktų konservavimui, sunaikina daugelį mineralų, o vitaminai patenka į stiklainyje esantį skystį [3].
Vartotojų sąjunga JAV remiasi FDA (Food and Drug Administration) atliktais tyrimais bei įspėja neščias moteris nevalgyti konservuoto tuno. Daugelyje konservuoto tuno skardinių buvo rasta gyvsidabrio. Kai žuvys auga, jos sukuria savo kūne metilo gyvsidabrį. Didelis kiekis gyvsidabrio dar negimusių kūdikių kraujotakoje gali pakenkti besivystančiai nervų sistemai [4].
Sriubos skardinėse yra „perkrautos“ druskos, kuri padidina kraujospūdį ir širdies smūgio riziką. Pridėti druskos - pigus būdas suteikti skonį. Komercinės sriubos yra kaitinamos aukštoje temperatūrioje, kad išnyktų potencialios žalingos bakterijos. Tuo tartu išnyksta natūralus skonis, o druska yra patogus būdas kompensuoti praradimą [5].
Po konsevavimo askorbo rūgšties kiekis žymiai sumažėjo pupelėse ir žirneliuose. Taipogi buvo likę tik menki kiekiai karotino, tiamino (vitaminas B1) ir riboflavino...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!