Konfliktų sprendimo kultūros ugdymas

kitokiais, susitarimų siekimą, per pliuralizmo ir individualios iniciatyvos pripažinimą, per mokėjimą suvokti ir įvertinti savo ir kitų interesus bendruo­meninio gyvenimo kontekste. Kol kas šioms problemoms stokojama intelektu­alų dėmesio.
Yra du įtampos, konfliktų, krizių visuomenėje reguliavimo ir valdymo matmenys. Tai žmonių, profesinių, etninių, socialinių ir kitų grupių demokratinės kultūros lygmuo ir nevyriausybiniu bei valstybinių institucijų, kurios specializuojasi kaip visuomeninio gyvenimo normintojos, konfliktu reguliuotojos ir sprendėjos, išsivystymas. Pirmasis matmuo yra tam tikra prasme ir pirminis. Tarkime, įstatymų svoris priklauso ne tiek nuo jų turinio tobulumo, kiek nuo to, kiek jį pripažįsta, toleruoja, gerbia piliečiai, visuomenė, socialinės ir kitos grupės.
Konfliktų reguliavimo kultūra nefunkcionuoja atsietai nuo kitų kultūros sandų, ypač nuo tolerancijos kitiems ir kitokiems, nuo pagalbos įstatymui ir žmogaus teisėms1.
Konfliktų sprendimo kultūra teikia mums galimybę pozityviai pažvelgti į visuomenėje išgyvenamus konfliktus, skatina tobulinti socialinius, politinius santykius bei teisinę sistemą, stiprinti bendradarbiavimo bei partnerystės dvasią, kelti žmonių konstruktyvaus bendradarbiavimo kultūrą. Nagrinėdamas socialinę praktiką ir žmonių elgesį, konfliktų sprendimo mokslas sprendžia interesų ir vertybių suderinamumo, jų derinimo apibrėžtame kontekste, veiklos racionalumo ir produktyvumo klausimus.
Moralinėje terpėje, kurioje šiandien formuojasi jaunimo, verslininkų, politikų pilietinės nuostatos, pakanka abejingumo smurtui, prievartai, nepakantumui. Karingumo, kitų slopinimo polinkiais pritvinkusuos visos mūsų bendruomeninio gyvenimo kertės.
Konfliktų sprendimo kultūra reiškiasi per bendradarbiavimą su kitais ir kitokiais, susitarimų siekimą, per daugelio nuomonių ir individualios iniciatyvos pripažinimą, per mokėjimą suvokti ir įvertinti savo ir kitų interesus bendruomeninio gyvenimo kontekste. Šiandien intelektualams ir pedagoginei visuomenei lemta skleisti taikingumo filosofiją ir ugdyti praktinius bendravimo, bendradarbiavimo, demokratinio problemų sprendimo, bendruomeninio gyvenimo įgūdžius mokyklose, universitetuose, visuomenėje apskritai. Lietuvoje kol kas dar tik kuriasi tarpasmeninių ir grupinių santykių konsultavime, tarpininkavimo tarnybos, bet poreikis tam turėtų didėti.
Valstybės tarnautojo mokėjimas spręsti sudėtingas problemas ir pozityviai bendrauti su piliečiais kaip jo profesinės kompetencijos dalis.
Konfliktologija, kaip mokslas apie krizes bei jų regulia­vimą, teikia mums galimybę pozityviai pažvelgti į visuomenėje išgyvenamus konfliktus, skatina tobulinti socialinius, politinius santykius...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!