Koks lietuvio paveikslas kuriamas įvairių laikotarpių literatūroje? (Donelaitis, Savickis, Katiliškis)

Nuo pat civilizacijos susikūrimo religija, kultūra ir pati socialinė santvarka žmogų iš esmės apibrėžė kaip aukštesnėms būtybėms pavaldų objektą. Jau Antikos laikotarpiu buvo labiau domimasi žmogumi, pabrėžiama jo kūno ir sielos harmonija, kol Renesanso menininkams pavyko žmoguje įžvelgti vidinius ir išorinius tobulumus. Galiausiai laikui bėgant dailininkai ir rašytojai išmoko ne tik menkinti individą ar juo aklai žavėtis, bet ir jį analizuoti, vaizduoti kaip dvilypę asmenybę ir kritiškai pažvelgti į jų vidinius bruožus. Lietuvos rašytojai Kristijonas Donelaitis, Jurgis Savickis ir Marius Katiliškis apie kuriuos aš šiandieną kalbėsiu, savo kūriniuose vaizduoja žmogiškąsias ydas.
Kalbėdami apie veikėjų žmogiškąsias ydas, negalime nepaminėti Kristijono Donelaičio XVIII amžiaus lietuvių grožinės literatūros pradininko, sukūrusio pirmąjį meninį tekstą - didaktinę, epinę poemą ,,Metai“. Dėl gilaus liaudies gyvenimo pažinimo, dėl lietuvių kalbos, papročių, praeities meilės, dėl užuojautos vargstantiems žmonėms ir atviro pasmerkimo jų skriaudėjams – ponams, ,,Metuose“ jaučiama meilė būrui, jo aplinkai, gamtai. Autorius būrais taip žavisi todėl, kad jie darbui jaučia didelę pagarbą ir meilę. Į darbą būrai skubėdavo net nespėję pavalgyti ar tinkamai apsirengti, kad tik suspėtų, visuomet būti laiku. Visus darbus nudirbdavo sąžiningai, atsakingai, plušo savęs negailėdami. Nors K.Donelaitis ir užjaučia būrus, tačiau jis nevengia parodyti jų ydų taip apibrėždamas tikrą lietuvio paveikslą. Girtuoklius, veltėdžius ir tinginius autorius, smerkia bei jų nepalaiko. Neigiamus veikėjus net pavadina gyvenimo būdą atitinkančiais vardais: Slunkius – tinginys, kuris kiauras dienas praleidžia miegodamas ir dykinėdamas, kai pavasarį būrai skuba griebtis darbų, Slunkius apgailestauja, kad baigėsi žiema. Jis norėtų, kad “vis miegot mums sviete būtų paskirta”. Tinginyste Slunkius didžiuojasi lyg kokia giminės tradicija, stengiasi ją pateisinti įvairiais palyginimais ir tėvų pavyzdžiu. Plaučiūnas – nerūpestingas būras,vis nespėjantis laiku atlikti darbų. Girtuoklis, kuris nesigėdija pragerti paskutinius šeimos daiktus. Pyktį dėl nesėkmių Plaučiūnas išlieja ant šeimos. Dočys- tinginys, bastūnas. Būrai jo nemėgsta dėl ėdrumo, girtuoklystės. Taigi, Kristijonas Donelaitis savo epinėje poemoje “Metai” nebijo atskleisti žmogiškųjų būrų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!