Kokie jauno žmogaus siekiai vaizduojami literatūroje?

Kokie jauno žmogaus siekiai vaizduojami literatūroje? Maironis, V. Mačernis

Jaunas žmogus siekia prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir pakeisti tai, ką gali. didinti tautos sąmoningumą ir surasti individualią egzistencinę tiesą

Garsus NBA krepšininkas W. Reedas kartą yra pasakęs: ,,Siekite mėnulio. Jei jo ir nepasieksite, tai bent keliausite žvaigždės link.” Ši mintis reiškia, kad reikia visada siekti savo trokštamo tikslo, bet jei jo ir nepasieksime, bent jau įgausime daug patirties ir prisiminimų. Jaunam žmogui ši mintis gali padėti motyvuoti save, nes siekti savo svajonių dažnai gali būti sunku. Taigi pasvarstykime, ko gali siekti jaunas žmogus ir kaip tai vaizduojama literatūroje?

Jaunas žmogus siekia padėti kitiems ir didinti visų lietuvių tautinį sąmoningumą. Tai vaizduojama XIX a. antrosios pusės - XX a. pradžios romantiko Jono Mačiulio-Maironio patriotinėje lyrikoje. Eilėraščiuose „Kur bėga Šešupė“, „Šv. Aušros vartų Marijai“, „Vilnius (prieš aušrą)“ pabrėžiama Lietuvos sostinės svarba. Tėvynės simboliai reikalingi tam, kad žmonės lengviau tapatintųsi su savo tautine tapatybe. Jų reikšmė nevertinama iki tol, kol iškyla grėsmė prarasti tautiškumą. Sunkiais laikotarpiais tautos simboliai atgaivina piliečių atmintį, suteikia dvasinės stiprybės atlaikyti iššūkius. Maironis kūrė tautinio atgimimo laiku, kai Lietuva vadavosi iš carinės Rusijos sudėties, kai nelegaliai buvo platinama lietuviška spauda. Vadinasi, poeto kūrybą formavo tautinio atgimimo sąjūdis. Eilėraštyje „Šv. Aušros vartų Marijai“ Maironis vaizduoja Vilnių kaip Gedimino miestą, kurį gynė kunigaikštis Vytautas Didysis, globojo Šv. Mergelė Marija, niokojo carinės Rusijos okupacija: taip garsiausio Lietuvos romantiko poezijoje Vilnius, senoji ir amžinoji sostinė, emociškai susiejama su istorija ir įsispaudžia į tautos atmintį. Maironis patriotiniuose eilėraščiuose didelį dėmesį skiria Lietuvos sostinės Vilniaus istoriniams įvykiams. Eilėraštyje „Kur bėga Šešupė“ vaizduojama sostinės praeitis, galinga, didinga bei garsi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) laikais, kai valdė kunigaikštis Vytautas Didysis: primindamas galingiausią Lietuvos laikotarpį, Maironis mėgina pakelti lietuvių savivertę. Eilėraštyje „Šv. Aušros vartų Marijai“, kaip ir „Kur bėga Šešupė“, minimas dar vienas Lietuvos kunigaikštis Gediminas. Kad tikima Vilniaus atgavimo stebuklu, parodo eilėraštis „Vilnius (prieš aušrą)“. Čia vedama paralelė tarp Vilniaus netekties (rusų okupacijos) ir tamsios jį apsupusios nakties: „Naktis jį rūbais tamsiais kaip dūmas / Dengia!“ Kalbantysis skaudžiai išgyvena visos Lietuvos netektį, jos prarastą galybę, todėl šis laikotarpis vaizdingai apibūdinamas miegančio miesto metafora. Viltis susigrąžinti Vilnių ir Lietuvą išreiškiama aušros patekėjimu rytuose – šviesa, keičiančia tamsą. Vadinasi, Maironis eilėraštyje „Vilnius“ apžvelgia sostinę trimis laiko aspektais: istoriškai didingos praeities, tuometės tamsios dabarties ir kupinos vilties ateities – taip miestas suvokiamas tarsi palimpsestas, nuolatos perrašoma istorija. Ne veltui Maironio poezijoje skamba

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!