Kokią išmintį perteikia Maironis ir jo kūryba?

Kokią išmintį perteikia Maironis ir jo kūryba?

Tauta negali egzistuoti be šių trijų dalykų: kalbos, istorijos ir kultūros. Jų puoselėjimas – tai kilnios veiklos išraiška mūsų tėvynei. XIXa. pavergtai Lietuvai iškilo didžiulė grėsmė šias vertybes prarasti, todėl to meto šviesuoliai kvietė tautiečius aukotis visuomenės idealams, dirbti tautos labui ir siekti tautinio atgimimo. Šių visuomenininkų gretose pasižymėjo XIX – XXa. Lietuvos kunigas, didis lietuvių poetas, romantikas Jonas Mačiulis, geriau žinomas kaip Maironis. Jo patriotinėje kūryboje išpažįstama tėvynės meilė, visuomenė yra skatinama imtis bendro darbo tautos gerovės atstatymui. Svarbu paminėti, jog tuo metu Lietuva priklausė carinei Rusijai, tad buvo vykdoma rusifikacija, įvesta graždanka, o lietuvių kalbos vartojimas buvo uždraustas. Natūralu, jog išsilavinusio ir savo valstybę mylinčio šviesuolio tokios represijos netenkino, todėl jo kūrybai yra būdingas maištas prieš tikrovę bei idealų, svajonių, laisvės aukštinimas. Eilėraščių rinkinyje ,,Pavasario balsai“ kalbama apie didelį laiko tarpą Lietuvos istorijoje – nuo herojiškos, gilios praeities, iki drastiškai besikeičiančios dabarties ir bundančios, viltingos ateities. Eilėraštyje ,,Aš norėčiau prikelti“ išsakomas karštas troškimas „prikelti nors vieną senelį iš kapų milžinų“. Autorius viliasi budinti tautą iš kultūrinio sąstingio, gaivinti tautiškumo, išsilaisvinimo iš priespaudos idėjas ir neleisti žmonėms pamiršti savo praeities. Bet po ilgos, niūrios nakties visada išaušta rytas. Eilėraštyje ,,Vilnius prieš aušrą“ autorius jau tarsi nusikelia į kitą laiką. Rytas atneša viltį, o tai siejama su esminiu permainų laikotarpiu, kai po ilgo laikotarpio tauta bunda prasmingai būčiai. O jau eilėraštyje ,,Nebeužtvenksi upės“ pabrėžiama, kad kylančios revoliucijos jau nebeįmanoma sustabdyti, o laisvės trokštančio žmogaus jau nepažabosi. Tad žmogus, pasak rašytojo, turi būti drąsus, pasiruošęs kovai dėl ateities ir nebijantis ,,naujo kilimo“. Ši viltinga pozicija žadina tautos atgimimą ir išsivadavimą iš priespaudų: ,,Ginkime kalbą, žemę, jos būdą!“, o šlovinga senovė, jos vertybės yra siekiamybė ir ateities idealas. Maironis, galima sakyti, prisiėmė tautos keliavedžio misiją. Kad Mačiulis yra daugiau nei poetas, teigė ir Vincas Mykolaitis-Putinas, o literatūrologas Tomas Venclova savo garsiojoje esė ,,Laimei, Maironis“ aiškino, kad būtent jis savo poezija parengė lietuvių tautą nepriklausomybei. Galbūt net daugiau nei Jono Basanavičiaus ar Vinco Kudirkos darbai. Maironis tikėjo, kad visų praeities bėdų priežastis yra per menkas kultūros puoselėjimas, todėl savo kūryboje stengėsi kurti viltingą ateitį – burti tautą kultūros ir vienybės kūrimui.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!