Jonas Mačiulis-Maironis (1862–1932) – poetas, katalikų dvasininkas, teologijos daktaras, profesorius.
Gimė 1862 m. lapkričio 2 d. turtingoje laisvųjų ūkininkų Onos ir Aleksandro Mačiulių šeimoje Pasandravyje (dab. Raseinių r.). Augo su trimis jaunesnėmis seserimis netoliese esančiame tėvų ūkyje – Bernotų vienkiemyje. 1874–1883 m. mokėsi Kauno gimnazijoje, pasižymėjo matematiniais gabumais, ėmė domėtis literatūra, pradėjo rašyti eilėraščius lenkų kalba. Baigęs gimnaziją pasirinko literatūros studijas: 1883 m. įstojo į Kijevo universitetą, bet studijomis, mokslo lygiu nusivylė. Po metų išvažiavo į Kauno kunigų seminariją. Studijuodamas skaitė Lietuvos romantikų Adomo Mickevičiaus, Juozapo Ignoto Kraševskio, Vladislovo Sirokomlės kūrybą, Simono Daukanto, Teodoro Narbuto istorinius veikalus. Ši lektūra galutinai suformavo jo tautinį sąmoningumą, o lietuvių poetai Kristijonas Donelaitis ir Antanas Baranauskas sutvirtino pasiryžimą kurti lietuvių kalba. Sudeginęs anksčiau parašytas lenkiškas eiles, ėmė rašyti lietuviškai, tarp bendramokslių pagarsėjo kaip poetas. 1885 m. debiutavo Aušroje, Zvalionio slapyvardžiu nusiuntęs eilėraštį „Lietuvos vargas“. Rašė publicistinius straipsnius į nelegalią lietuvių spaudą (Aušrą, Šviesą).
Pradedantis poetas suvokė populiarios Lietuvos istorijos, parašytos prieinama, šiuolaikiška lietuvių kalba, poreikį, jos reikšmę, telkiant tautinę bendriją ir lietuvių literatūros skaitytojus. Per pirmuosius metus seminarijoje parašė trumpą kompiliacinę Lietuvos istoriją Apsakymai apie Lietuvos praeigą (parašyta 1886, publikuota 1891). Be kitų šaltinių, ją rašydamas rėmėsi lietuvių istoriko Simono Daukanto darbais. Tai buvo pirmoji ištisinė, plačiam skaitytojų ratui skirta Lietuvos istorija lietuvių kalba, aprėpianti lietuvių tautos gyvenimą nuo priešistorės iki dabarties. 1888 m., baigdamas seminariją, sukūrė rankraščiu likusią poemą Lietuva, paremtą poetinės kelionės po Lietuvos kraštą siužetu, dedikavo ją Antanui Baranauskui kaip naujosios lietuvių literatūros pradininkui. Tad pirmaisiais didesniais darbais būsimasis Maironis susikūrė savo poetinio pasaulėvaizdžio atramas – ateičiai atvirą Lietuvos istorinį laiką ir erdvę.
Kūrybingiausias poeto laikas – studijos Peterburgo Romos katalikų dvasinėje akademijoje (1888–1892) ir dveji darbo metai dėstant Žemaičių kunigų seminarijoje Kaune (1892–1894). Šiuo metu Mačiulis rašė eilėraščius, kurių dalį skelbė nelegalioje dešiniojoje lietuvių spaudoje, sukūrė poemą Tarp skausmų į garbę, kurioje įprasmino...
Šį darbą sudaro 1234 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!