Ko mane moko istorija

3TH kl.
2006
Šiame darbe visų pirma pateiksiu „tautinių mažumų“ ir „etninių mažumų“ sąvokų sampratą, antroje dalyje bus gilinamasi į Lietuvos valstybės politiką tautinių mažumų atžvilgiu, toliau apžvelgsiu tautinių mažumų integracijos ypatumus, o pabaigoje pateiksiu apibendrinimą apie tai ko kias žmonės daro klaidas.
Šiuolaikinėje, tarpukario bei ankstesniojoje Lietuvos visuomenėje išryškėja įvairios tautos, tačiau kaip ir kitų pasaulio valstybių, Lietuvos etninė kompozicija nuolat kinta. 1923 09 17 visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje buvo įregistruotos 26 tautybės (1), o 2001 m. surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 115 tautybių žmonės (7). Lietuvoje tautinių mažumų klausimas tapo itin aktualus po Pirmojo pasaulinio karo, kai visos naujai susikūrusios Vidurio ir Rytų valstybės, tame tarpe ir Lietuva, siekdamos tarptautinio pripažinimo, turėjo prisiimti įsipareigojimus dėl rasių, tautinių, religinių ir kalbinių mažumų apsaugos (4). N. Kasatkina teigia, jog tautine mažuma paprastai vadinama tam tikra rasinė arba etninė grupė. Tai fiksuojama ir knygoje „Paribio Lietuva“. Tačiau pažymima, jog pagal tarptautinę praktiką (susitarimų ir konvencijų terminologiją) sąvokos „etninė mažuma“ ir „tautinė mažuma“ skiriasi. Etninė grupė apibūdinama kaip tautinė bendrija, turinti kalbą, kultūrą ar bendras tradicijas ir neturinti savos istorinės valstybės. Tautinė mažuma – taip pat tautinė bendrija, turinti kalbą ar bendras tradicijas, tačiau gyvenanti ne savo tautos valstybėje (1). Remiantis tokiais apibrėžimais Lietuvoje tuomet, manau, būtų galima išskirti tik tris etnines grupes – totorius, romus ir karaimus. Vis tik literatūroje sąvokos „etninė mažuma“ ir „tautinė mažuma“dažniausiai vartojamos kaip sinonimai, todėl etninės grupės terminas pasirenkamas dėl universalesnės ir neutralesnės sampratos. Kadangi „mažumos“ terminas nurodo tam tikras išskirtines ypatybes (kalbą, religiją, tradicijas), atskirais atvejais socialinę priklausomybę, o tautiniai ypatumai nėra amžini ir absoliutūs – jie kinta istorijos bėgyje, tai ypatumų priežastys aiškinamos ekonominėmis, socialinėmis, kultūrinėmis, politinėmis istoriškai susiklosčiusiomis gyvenimo sąlygomis.
Tautinių mažumų identiškumo puoselėjimas, jų integravimasis į valstybės visuomeninį, politinį ir kultūrinį gyvenimą yra vienas iš svarbiausių Lietuvos Vyriausybės politikos tikslų. Be to, valstybės požiūris į asmenis,...

Daugiau informacijos...