Viskas apie klintis, jų paplitimą Lietuvoje
Nuosėdinė uoliena klintis yra svarbiausia žaliava kalkių, cemento ir mišriųjų rišamųjų medžiagų gamybai; taip pat ji naudojama popieriaus, cukraus, metalurgijos pramonėje ir daug kur kitur. Įvairūs kalkių ir klinčių mišiniai yra naudojami žemės ūkyje ir miškininkystėje, taisant dirvožemio rūgštingumą ir pridedant maistinių medžiagų, kurių sudėtyje yra magnio ir kalcio. Šios maistinės medžiagos yra būtinos sveikam augalų augimui ir augalų derliaus padidinimui.
1. Kur šiuo metu labiausiai paplitę uolienos kasymo darbai Lietuvoje.
2. Kaip jos atsirado, kiek jau užimamo ploto yra iškasta.
3. Kiek iškasama jos per metus, ir kiek dar jos bus galima iškasti.
4. Kur dažniausiai būtų galima jos rasti, kur naudojama, ir kas išgaunama iš šios uolienos.
Klintis (CaCO3) yra nuosėdinė uoliena daugiausia sudaryta iš mineralo kalcito. Be šio mineralo klintyje yra arogonito, dolomito ir kitų mineralų. Pagrindinis kalcito šaltinis yra jūriniai organizmai. Šių organizmų palaidoti skeletai ar kriauklės sudaro didelius klinties masyvus. Tokia klintis, sudaryta iš jūrinių organizmų kriauklių, vadinama kriauklainiu. Klintis taip pat nusėda dėl požeminio vandens veiklos. Tai atsitinka, kai ištirpęs kalcio karbonatas kristalizuojasi tuštumose. Dideli klinčių varvekliai sudaro stalaktitus, stalagmitus ir kolonas.
Kita klinties forma yra oolitinė klintis, kuri skiriasi savo specifine granuliuota struktūra. Ši klinties forma susidaro iškritus krituliams šiltuose sekliuose druskinguose vandens telkiniuose. Dar viena klinties atmaina yra ežerinė klintis. Ji susidaro tam tikruose ežeruose (priklausomai nuo gylio) iš ežerinių bestuburių liekanų. Klintis sudaro iki 10 procentų visų nuosėdinių uolienų.
Gryna klintis yra baltos arba beveik baltos spalvos. Dėl įvairių priemaišų, molio, smėlio, organikos, hematito ar kitų, klinties spalva gali kisti. Struktūra taip pat įvairuoja dėl formavimosi sąlygų. Ji gali būti masyvi, klastinė, kristalinė, granulinė. Kalcito, kvarco, dolomito, barito, pirito kristalai gali užpildyti klintyje esančius plyšius, tuštumas. Klintyje kartais būna titnago gniutulų.
Kai klintis slūgso šalia žemės paviršiaus ir lietaus vanduo sunkiasi per ją, tokiose vietose klintis išplaunama. Vyksta karsto procesai ir formuojasi karstinės tuštumos – olos. [1].
2. KLINTYS LIETUVOJE
.
Nuosėdinė...
Šį darbą sudaro 1954 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!