Klasikos ir klasicizmo sampratos

Kalbant apie literatūrą, meną dažnai vartojama klasikos sąvoka (lot. classicus – priklausantis pirmajai Romos piliečių klasei; prk. pavyzdinis, tobulas). Ji turi ne vieną reikšmę. Pačia bendriausia prasme klasikiniais laikomi išskirtinės vertės, pavyzdiniai pasaulinės ar lietuvių literatūros kūriniai, pavyzdžiui, Kristijono Donelaičio, Maironio, Vinco Mykolaičio – Putino kūryba. Šiek tiek siauresne prasme klasika vadinama senoji graikų ir romėnų literatūra ir menas dar siauresne prasme tai graikų literatūra ir menas, tapę pavyzdžiui romėnams (romėnų dramaturgas Seneka rėmėsi graikų tragedija, Vergilijui įtakos turėjo Homeras ir pan.). Iš naujo į antikos autorius atsigręžia Renesanso, baroko, o ypač klasicizmo literatūra ir menas, tuo metu buvo remiamasi Aristoteliu ( Aristotelis, 384 – 322m. pr. Kr.) „ Poetikoje“ ir Horacijaus (Quintus Horatius Flaccus, 65 – 27m. pr. Kr.) „Poezijos mene“ deklaruotu literatūros sprendimu.
Klasicizmo terminas siejamas su literatūros epocha kurios ištakų galima ieškoti vėlyvojo italų Renesanso mene, bet kaip meninė sistema ji galutinai susiformavo XVII amžiaus Prancūzijoje. Nors tikrasis klasicizmo suklestėjimas teapima keletą dešimtmečių (1660 – 1680 m.), tai labai įtakinga, plačiai Europos kraštus apėmusi meno ir literatūros samprata.
Vienu iš klasicizmo teatro pradininkų laikomas Prancūzijoje dramaturgas Pjeras Kornelis .jo kūryba yra savotiška tarpinė grandis, jungianti baroko ir klasicizmo literatūrą. Žymiausiais klasicizmo epochos rašytojai laikomi Prancūzijoje traktato „Poezijos menas“ autorius Nikola Bualo , populiarias pasakėčias rašęs Žanas de Lafontenas, tragedijų autorius Žanas Rasinas ir komediografas Moljeras. Ne visai tipiškas klasicizmo atstovas yra savitas anglų poetas Džonas Miltonas.
XVIII amžiuje naują impulsą klasicizmo menui ir literatūrai suteikia jo susipynimas su Švietimo epochos idėjomis. Vokietijoje XVIII amžiaus pabaigoje klasicizmo ir Švietimo aplinkoje susiformuoja ypač reikšmingas „Audros ir veržimosi“ judėjimas, kuriam priklauso Johanas Volfgangas Gėtė ir kiti žymieji XVIII amžiaus pabaigos ir XIX amžiaus pradžios vokiečių rašytojai.
Priešingai negu baroko menas, klasicizmas iškelia harmonijos, saiko idealus. Klasicizmą apibrėžia keturi svarbiausi bruožai: pagarba proto galioms, gamtos imitavimas, antikos meno laikymas sektinu pavyzdžiu ir tobulo meninio meistriškumo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!