Kitataučių adaptacija mokykloje

asmenybės, naujų socialinių vaidmenų ir jų sąlygojamos veiklos, santykių, pareigų, režimo, kl.
Kitataučių adaptacija mokykloje - tai integralus, ilgas, problematiškas prisitaikymo/neprisitaikymo procesas, susijęs su jo emociniais išgyvenimais, dideliu psichologiniu, intelektiniu bei fiziniu krūviu.
daugiausia problemų kelia mažai tyrinėta psichosocialinė kitataučių adaptacija mokykloje.
Tyrimo objektas. Kitataučių psichosocialinės adaptacijos aspektai.
Tyrimo tikslas - ištirti ir įvertinti kitataučių psichosocialinės adaptacijos naujos socialinės aplinkos - mokyklos - sąlygomis ypatumus ir prisitaikymo/neprisitaikymo veiksnius bei lygį.
prisitaikymo/neprisitaikymo mokyklos ir mokymo(si) veiklos sąlygomis procesas, kurio sėkmė ir lygiai priklauso nuo mokinio lyties, asmenybės savybių, mikroaplinkos (šeimos, mokytojo, klasės bendruomenės) ir gyvenamosios vietos (miestas/kaimas).
Metodai. Mokslinės literatūros analizė, anketavimas, ilgalaikis stebėjimas, statistinė
duomenų analizė.
1. Kitataučių adaptacijos mokyklos aplinkoje teoriniai aspektai
1.1.Adaptacijos samprata
Adaptacijos samprata. Žmogaus vystymąsi ir gyvenimą veikia biologiniai, psichologiniai, socialiniai-buitiniai. kultūriniai, ekonominiai, nacionaliniai-etiniai, sveikatingumo, urbanizacijos ir kiti veiksniai, sąlygojantys būtinybę prisitaikyti ne tik tam tikroje ekosistemoje, bet ir konkrečioje sociokultūrinėje erdvėje (Grinienė, Lindišienė, Maračinskienė. Vaitkevičius. 1990).
Socialinė adaptacija (rus. Cotfna;ibHitfi adanmaųuH, angį. sočiai adjustment) apibudinama kaip asmenybės prisitaikymas prie socialinės aplinkos. Jos turinį sudaro asmenybės socialinių poreikių patenkinimo dinamika. Socialinė adaptacija reiškia optimalią reakciją į socialinį dirgiklį. Kai adaptacija adekvati, asmenybė susikuria palankius socialinius padarinius ir tai lengvina tolesnę adaptaciją. Kai adaptacija neadekvati, sukuriami neigiami socialiniai padariniai, kurie dar labiau apsunkina socialinę adaptaciją.
Skiriami susiję vienas su kitu ontogenetiniai ir situaciniai adaptacijos aspektai. Ontogenetinis aspektas įrodo asmens gebėjimą spręsti problemas adaptacijos būdais, atitinkančiais žmogaus amžių. Situacinis adaptacijos aspektas reiškia prisitaikymą prie konkrečios situacijos.
Žmogaus elgesys yra individualių savybių ir aplinkos sąlygų sąveikos rezultatas, individualus ir sąlygojamas vidinių (charakterio bruožų, poreikių, motyvų, vertybių, kt.) bei išorinių (socialinių-kultūrinių) prieštaravimų. Šiame kontekste svarbi veiklos aplinkybių kontrolė, galimybė keisti jas, didinti žmogaus atsparumą įvairiems jo veiklą sunkinantiems veiksniams (Wciner, 1986; Suslavičius, 1989,1995). Mokslininkai apibūdina tokius asmens atsparumo kliūtims veiksnius (Kessler, Price, Wortrnan, 1985):
• psichologiniai resursai: žinios, įgūdžiai, nuostatos,
• kognityvinis labilumas ir fiksuotumas,
• „socialinė parama", kuri apima socialinių ryšiu glaudumą, dažnumą, buvimą grupės...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!